Vida Kriaučiūnaitė: geriausio savo darbo dar nenutapiau

Jaukų penktadienio vakarą Musninkų filiale rinkosi meno mylėtojai ir Vidos draugai. Čia atidaryta pirmoji personalinė Vidos Kriaučiūnaitės tapybos darbų paroda. Na, tiesą pasakius, tai nėra visai tikslu. Juk dauguma širvintiškių ir rajono gyventojų pirmąją Vidos parodą nuolat mato Širvintų poliklinikos foje prie rentgeno kabineto.

Į parodos atidarymą susirinko labai įvairaus amžiaus žiūrovai: nuo ką tik vaikščioti pradėjusio autorės krikšto dukters sūnelio iki jau užtarnautu poilsiu besidžiaugiančių Vidos bendraminčių.

Ši paroda – bandymas pritraukti vasarą, tiksliau – ilgiau ją išlaikyti. Tai padaryti pabandyta mielos ir talentingos dailininkės Vidos Kriaučiūnaitės darbais, paskojo renginio vedėja Dalia.

Vida Kriaučiūnaitė apie save ir tapybą:

– Aš labai jaudinuosi, bet man labai malonu, kad atvykote, – atviravo darbų autorė Vida Kriaučiūnaitė. Juk tai mano pirmoji personalinė paroda. Atėjo metas, kai paveikslams pritrūkau vietos ir prireikė didesnės erdvės. Netelpa darbai… „Aš susapnuoju savo paveikslus ir nutapau savo sapnus“. Tai ne mano žodžiai, o Vincento Van Gogo. Tiesiog kiekvienas menininkas pirmiausia paveikslą mato savo galvoje, o tik po to jį perkelia ant drobės. Vaikystėje mėgau piešti. Bet suaugus darbas, namai atima viską ir pomėgiai pasimiršta.

Kartą nuvedžiau sūnų į Meno mokyklą. Taip nutiko, kad sūnus nesimokė, bet tapyti ėmiau aš. Taip ir gavosi, kad nuo 2012 metų su mokytoja Stase Rulevičiene mokausi ir tikiuosi dar ilgai mokytis. O dėl talento. Na, gal tai net ne talentas, o įdėta daug darbo ir pastangų. Kiekvieną dieną skiriu laiko, bandau, stengiuosi atrasti ir suprasti. Be didelio darbo nieko neturėsi ir nepasieksi.

Galiu pasidžiaugti, kad mūsų susibūrė didelis tapybos mėgėjų būrys. Mes pasivadinome „Auksiniais tepukais“. Kiekvieną kartą tas mūsų būrys plečiasi. Ir šiais metais pasipildė trim naujais nariais. Turime pirmokų, kurie vieną dieną nustebins.

Manau, kad geriausio savo darbo dar nenutapiau. Šiandien tariu ačiū mokytojai, kad suaugusius vaikus mokina, nors ir labai priešinamės mokslui – turime savo nuomonę ir tokią tvirtą. Labai sunkiai pasiduodam. Bet kažkaip kažkas gaunasi. Sau linkiu tų sapnų įdomesnių, kad kažkas pavyktų dar įdomiau nupiešti, atitrūkti nuo tikrovės… O visiems linkiu atsiskleisti save. Kad pamatytume grožį, nufotografuot ar nupiešt, pirmiausia reikia išsišluoti šiukšles iš savo vidaus, o tuomet jį pamatysime ir aplink.

Mokytoja Stasė Rulevičienė, pirmosios personalinės parodos proga, Vidai Kriaučiūnaitei įteikė auksinį teptuką ir įvardijo, kad Vida nuo šiol yra auksinio teptuko dama.

Daug sveikinimų ir nuostabių linkėjimų, prisiminimų ir svajonių tą vakarą skambėjo Musninkų salėje. Visus juos vainikavo Dalios Kiaulevičiūtės ir Tado Imbraso atliekamos dainos, kurioms noriai pritarė ir plojo visi svečiai.

Kartu su dabartiniais darbais Vida parodė ir savo vaikystės piešinių albumus, kuriuose atsispindi pirmieji autorės bandymai piešti. Čia pat svečiai rašė Vidai linkėjimus albume, vaišinosi arbata ir saldumynais, apžiūrėjo parodą, fotografavosi. Tuo metu mažieji „prisimatavo“ mikrofoną scenoje ir būgnus. O viena mažoji musninkietė noriai rodė jai patikusius paveikslus, teigdama, kad visos raudonos gėlės gražios. Beje, Vida atviravo, kad draugai dažniausiai prašo jiems nutapyti būtent aguonas.