Viceministrė: pagrindinė „Rail Baltica“ problema – ne pinigai, o projekto tempas

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui nuo 2017-ųjų pabrangus 2,6 karto, susisiekimo viceministrė sako, kad pagrindinė jo problema yra ne pinigai, o įgyvendinimo tempai.

Pasak Loretos Maskaliovienės, šiemet „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje užtikrintas beveik 1,5 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio panaudota 204 mln. eurų. 

„Tempas yra pagrindinis klausimas – kaip paspartinti darbus, kad tie 1,5 mlrd. eurų būtų panaudoti kuo greičiau. Ir tai yra pagrindinis mūsų argumentas diskusijose dėl sekančios finansinės perspektyvos. Nes Komisijai (Europos Komisijai – BNS) ir kitoms šalims-donorėms yra ypatingai svarbi projekto branda. Apie ką mes galime kalbėti kitoje perspektyvoje, jeigu šitų milijardų (įsisavinimo – BNS) ar pažangos neparodysime“, – Seimo Audito komiteto posėdyje trečiadienį sakė L. Maskaliovienė.  

„Šitas argumentas mums yra labai svarbus, todėl visas dėmesys ir darbinės diskusijos vyksta apie tai, kaip paspartinti darbus“, – kalbėjo viceministrė.  

Jos teigimu, projektui nėra panaudojami ir visi valstybės biudžeto skiriami asignavimai.

„Ne finansavimo trūkumas problema, o jo perteklius, nes mes turime tiek finansavimo, kurio nuolat nepanaudojame. Rizika daugiau yra, kaip spėti investuoti tuos pinigus ir spėti padaryti projektą laiku“, – teigė susisiekimo viceministrė. 

Pasak L. Maskaliovienės, pastaraisiais metais peržiūrėjus „Rail Baltica“ projektą koordinuojančios bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ valdyseną bei projekto sutartį, daugiau atsakomybės už jo įgyvendinimą perkelta „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG). 

Viceministrės teigimu, projektas nuo 2017 metų labai pabrango dėl pasikeitusios projekto sudėties, techninių parametrų, infliacijos.  

„2017 metais mes turbūt projektavome namą, kurio dydžio nelabai įsivaizdavome. Nebuvo regioninių stočių, tam tikrų depų, tam tikrų jungčių, nebuvo karinio mobilumo reikalavimo“, – aiškino L. Maskaliovienė.

„Mes neturėjome net teritorijų planavimo dokumentų ir net neįsivaizdavome, per kur eis ta trasa“, – pridūrė ji. 

„RB Rail“ veiklos direktorius bei valdybos pirmininko pavaduotojas Marius Narmontas teigė, kad 2017 metais „Rail Baltica“ projekto kaštų ir naudos analizė buvo parengta su „klaidinga prielaida“.

„Mūsų konsultantai „Boston Consulting Group“ (rengę naujausią kaštų ir naudos analizę – BNS) pasakė, kad 2017 metais 5,8 mlrd. eurų suma jau 40 proc. neatitiko realybės tuo metu“, – Seimo komitete sakė M. Narmontas. 

Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ birželį pranešė, kad „Rail Baltica“ geležinkelio bėgių statyba, sujungiant Baltijos šalis ir Lenkiją, nuo 2017 metų pabrango 2,6 karto – nuo 5,8 mlrd. iki 15,3 mlrd. eurų. 

Bendra Baltijos šalių projekto vertė 2017–2023 metais padidėjo 4,1 karto iki 23,8 mlrd. eurų. 

Tuo metu Baltijos šalių auditoriai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose Baltijos šalyse gali prireikti papildomų 10–19 mlrd. eurų, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. eurų.

Be to, auditorių teigimu, 2027–2028 metais– pasibaigus ES investicijų programai – atsiras europinio finansavimo spraga, kurią turės dengti pačios valstybės.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad dėl išbrangusių ir nepakankamai sparčių „Rail Baltica“ statybos darbų atsakinga bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais. 

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.