Viceministras: Lietuvoje vis dar trūksta antibiotikų, tačiau prastesnės situacijos rudenį neprognozuojama

„Suprantame, kad ir šiais metais susiklosčiusi situacija dėl vaistų trūkumo turi objektyvias priežastis. Kalbame ir apie geopolitinę situaciją, apie rinkos grandinių sutrūkinėjimą, kuris buvo nulemtas tiek COVID-19, tiek jau mano anksčiau minėtos priežasties. Ir natūralu, kad išaugęs infekcinių susirgimų kiekis lėmė tai, kad susidarė sąlyginis trūkumas ypač antibakterinių vaistų, kurį matėme“, – LRT radijui teigė A. Pečkauskas.

„Apie tai, kad problema bus gerokai didesnė kitais metais, matyt, negalime spręsti, negalime sakyti, bet turime siekti, kad kitais metais problema, kuri nutiko šiais metais, nepasikartotų“, – pabrėžė viceministras.

Pasak jo, šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse labiausiai trūksta antibakterinių vaistų, tokių kaip amoksicilinas.

„Kaip pagrindinis vaistas, kurio trūkumas buvo stebimas šiais metais, yra įvardinami antibakteriniai vaistai. Jeigu kalbant konkrečiau, ką ir dalis Lietuvos gyventojų pajuto, tai buvo amoksicilino trūkumas, kai kurių jo formų“, – pažymėjo A. Pečkauskas.

Sveikatos reikalų komiteto nariai tikisi konkrečių siūlymų

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad trečiadienį bus pratęsta diskusija apie vaistų trūkumą Lietuvoje ir galimas problemos išeitis. Ji pabrėžė, kad tikimasi konkrečių SAM atstovų siūlymų.

„Mes praeitą savaitę, trečiadienį, šitą klausimą jau pradėjome nagrinėti. Iš tikrųjų, diskusijų metu Seimo komiteto narių nuomonė ne visur sutapo su pirminiais siūlymais, kuriuos teikė Sveikatos apsaugos ministerija, todėl šiandien yra skiriama pusantros valandos diskusijoms, po to bus rengiamas sprendimas“, – paaiškino R. Šalaševičiūtė.

„Tikimės, kad bus konkretūs siūlymai, ne tokie, kokie mums sukėlė abejonių, pavyzdžiui, 6 mėnesiams išrašomas receptas, o vaistai išduodami pacientams tik 3 mėnesiams, riboti išvežimą vaistų, kai tuo tarpu mes patys įsivežėm pastaruoju metu iš Lenkijos vaistus“, – vardijo praėjusią savaitę komitetui pateiktus ir abejonių sukėlusius SAM pasiūlymus „valstietė“ R. Šalaševičiūtė.

Ji atkreipė dėmesį, kad kovo pradžioje Vyriausybė priėmė sprendimą protokoliniu nutarimu pavesti SAM suaktyvinti farmacijos politikos stebėseną.

„Kovo mėnesį, tai yra kovo 8 dieną, Vyriausybė priėmė sprendimą protokoliniu nutarimu su tam tikrais įpareigojimais Sveikatos apsaugos ministerijai suaktyvinti stebėseną ir žiūrėti, kokius teisės aktus reikia reglamentuoti“, – pažymėjo R. Šalaševičiūė.

Ši stebėsena, anot „valstietės“ yra svarbi, nes parlamentarams kyla abejonių ir dėl Seimo priimtų Farmacijos įstatymo pakeitimų, kurie gali riboti vaistų prieinamumą.

„Mums kyla jau abejonių, ar mes, balsuodami už tam tikrus Farmacijos įstatymo pakeitimus, pasielgėme teisingai. Galbūt tuos pakeitimus, kuriuos priėmėm, kaip turėtų būti formuojamas kainynas, kuris turi liepos 1 dienai naujai suformuotas, ir tie griežtesni tokie momentai, kurie įstatyme įtvirtinti vaistų gamintojams, ar jie tikrai neribos prieinamumo vaistų ir, svarbiausia, aprūpinimą mūsų vaistinių vaistais, kurie yra būtini“, – kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto narė.

Pasak jos, pasigirsta nusiskundimų ir dėl kitų vaistų trūkumo, ne tik antibiotikų. Politikė prognozuoja, kad dar iki rudens vaistų trūkumo situacija gali suprastėti.

„Pasigirsta per pastarąja savaitę nusiskundimų ne tik dėl antibiotikų, bet ir dėl vaistų širdies ir kraujagyslių ligom gydyti. Lietuva, kaip žinia, mirtingumu yra turbūt pirmaujanti Europos Sąjungos valstybėse. Mes nekalbėjom apie onkologiniam ligoniam vaistų trūkumą, kur, vėlgi, nauji tokie nusiskundimai žmonių, ir tikrai ne iš vieno ar kito girdisi“, – aiškino ji.

„Ir, teko bendrauti su vaistinėmis, tiesiog domėjausi su vaistininkai, farmakotechnikais, kokia yra situacija aprūpinimo vaistais, tai tikrai ne gerėjanti, o prastėjanti ir ženkliai prastėjanti pastaruoju metu, todėl rezultatų tikrai liūdnų galim sulaukti iki rudens“, – sakė R. Šalaševičiūtė.

Viceministras: nemaišykime dviejų skirtingų dalykų

A. Pečkauskas pažymėjo, kad nevertėtų painioti dviejų skirtingų dalykų – vaistų trūkumo stebėsenos ir farmacijos politikos stebėsenos. Anot jo, tai du skirtingi dalykai, ir kovo pradžioje priimtas Vyriausybės nutarimu priimtas protokolinis sprendimas apima farmacijos politikos, tai yra visų turimų vaistų ir jų kainų, stebėseną.

„Norėtųsi atliepti gerbiamos Rimantės išsakytą mintį dėl prieš porą savaičių priimto vyriausybės nutarimo protokolinio sprendimo, tai čia matyt nereikėtų maišyti dviejų skirtingų dalykų. Kai mes kalbame apie vaistų tiekimo trūkumus, ir praėjusio posėdžio metu turbūt kalbėjome apie būtent šitos sistemos stebėseną, kiek mes vaistų turime didmeninio platinimo įmonėse, kiek vaistų turime vaistinėse, kaip užtikrinti būtinųjų vaistų sąrašą ir kitus dalykus“, – akcentavo viceministras.

„Apie tai, ką mes kalbėjome ir protokolinis sprendimas yra apskritai farmacijos politikos stebėsena, žvelgiant į konkrečius rodiklius, kiek vaistų turime, kokių vaistų turime, kiek jie kainuoja, kiek jie kainuoja gyventojams ir visus kitus aspektus. Tai čia yra du skirtingi dalykai“, – aiškino A. Pečkauskas.