„Via Lietuva“ vadovas: šiais metais finansavimas keliams mažėja, tačiau darbų keliuose sezono laukiame su optimizmu

„2024-ieji akcinei bendrovei „Via Lietuva“ buvo rekordiniai kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimo metai, kuriais investicijos į kelių infrastruktūrą buvo didžiausios per visą šalies istoriją“ – vakar vykusiame Kelių forumas’25 renginyje sakė „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas. Už valstybinės reikšmės kelius atsakingos įmonės generalinis direktorius taip pat pabrėžė, jog pasiektas praėjusių metų rezultatas yra aiški deklaracija, jog bendrovė ir rinka yra pasirengę projektų apimtis ir jų tempą ne tik išlaikyti, bet ir didinti.

Iš viso 2024 m. „Via Lietuva“ kelių infrastruktūros gerinimui ir plėtrai iš viso panaudojo 943 mln. Eur (palyginimui, 2023 m. – 755 mln. eur). Šią sumą sudaro Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP, 582 mln. Eur), bankų solidarumo įnašo, skirto dvigubos paskirties kelių infrastruktūros gerinimui, (186 mln. Eur) bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų (171 mln. Eur) lėšos. Praėjusių metų pabaigoje, siekiant stabilizuoti lėšų trūkumą ir užtikrinti nuoseklų finansinių srautų planavimą, „Via Lietuva“ taip pat pasirašė ir trumpalaikės paskolos (ang. Overdraft) sutartį, kurios vertė – 50 mln. Eur. 

„Via Lietuva“ vadovas nurodė, jog nors šiais metais kelių infrastruktūrai numatyta bendra suma siekia 800 mln. Eur (583 mln. Eur KPPP lėšos, 158 mln. Eur ES parama bei 59 mln. Eur bankų solidarumo įnašo lėšos), šie metai bus skirti naujos šalies kelių strategijos pamatų statybai. 

„Kartu su akcininku vykdome tvaraus kelių finansavimo modelio kūrimą. Svarbiausios šio modelio dedamosios – Kelių fondo sukūrimas, kelių infrastruktūros įveiklinimas, pajamų generavimas už teikiamas paslaugas, surinktas lėšas tiesiogiai nukreipiant į šalies kelių infrastruktūros gerinimą ir plėtrą. Taikant naują finansavimo modelį, Lietuvoje būtų pasiektas esminis pokytis planuojant, finansuojant bei įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus. Būtent šie metai gali būti tas laikas, kai bendromis pastangomis pasieksime pokyčių. Žinoma, tam reiks pastangų, ryžto ir tvirtos politinės valios“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius M. Švaikauskas. 

2025-2028 m. Vyriausybės programoje viena prioritetinių susisiekimo sektoriaus sričių – keliai ir kelių infrastruktūra. Šiuo metu derinamoje Lietuvos vykdomosios valdžios programoje iki kadencijos pabaigos numatyta ne tik sukurti tvarų kelių priežiūros ir plėtros finansavimo modelį parengiant Kelių fondo veiklos principus reglamentuojančius teisės aktus, bet ir sukurti ir įdiegti kelių rinkliavos (e-tolling) sistemą, suremontuoti 105 tiltus ir viadukus, išasfaltuoti 160 km per gyvenvietes einančių valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga, pradėti Kaunas-Prienai-Alytus rekonstrukciją, išasfaltuojant beveik 20 km ruožą, perpus sumažinti „juodųjų dėmių“ skaičių ir sutvarkyti 1000 nesaugių pėsčiųjų perėjų, baigti Vilnius-Utena, „Via Baltica“ magistralinių kelių rekonstrukcijas. Remiantis „Via Lietuva“ skaičiavimais, šiuos veiksmus įgyvendinti iki 2028 m. pabaigos būtinos maždaug 3,6 mlrd. eurų investicijos. 

„Vyriausybės programoje kelius įvardinus kaip prioritetinę sritį, teikia vilties, kad pagaliau šalies kelių finansavimas taps nuoseklus ir sistemiškas. Savo ruožtu, praėjusiais metais įrodėme, jog išmokome planuoti finansinius investicijų srautus. Taip pat šalies kelių vystytojų rinka parodė, jog ir didesnių projektų įgyvendinimui pajėgumai Lietuvoje yra užtikrinti. Esame tinkamai pasiruošę inicijuoti ir imtis darbų, kurie iš tiesų padarytų proveržį šalies kelių infrastruktūroje.“, – teigė M. Švaikauskas.

Bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. 2023 m. bendrovėje, kartu su nauja vadovų komanda, buvo parengta ir pradėta įgyvendinti įmonės pokyčių programa. 2024 m. bendrovėje buvo tęsiami transformacijos procesai, lėmę išaugusius įmonės rodiklius ir pasiektus akcininko iškeltus tikslus.