„Via Lietuva“ gali tęsti e. tollingo nuomos konkursą

Pasibaigus teismo procedūroms, valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“ gali tęsti naują elektroninės kelių rinkliavos (e-tolling) nuomos konkursą, pranešė bendrovė.

Klaipėdos apygardos teismas atmetė sistemos kūrimo konkurse dalyvavusios bendrovės „Proit“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl „Via Lietuva“ gali tęsti elektroninės kelių rinkliavos sistemos pirkimo nuomos pagrindu procedūras.

Anot bendrovės, šis sprendimas leidžia išvengti milijoninių nuostolių Lietuvos kelių sektoriui.

„Vertiname teismo sprendimą kaip galimybę tęsti darbus be papildomų kliūčių. Kiekviena delsimo diena reikštų ne tik vėluojantį technologinį šuolį, bet ir realias pasekmes – neatnaujinamus kelius, tiltus ir stabdomus svarbiausius plėtros projektus, reikalingus šalies saugumui bei kariniam mobilumui“, – pranešime teigia „Via Lietuva“ laikinasis generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

E-tolling sistemos kūrimo pirkimas buvo nutrauktas šio balandžio viduryje, įvertinus, kad pirkimo dokumentai turi esminių trūkumų, „Via Lietuva“ negali įsigyti tinkamai ir saugiai veikiančios sistemos.

Netrukus po to buvo paskelbtas naujasis pirkimas, kurio sąlygose, pasak „Via Lietuvos“, nebėra abejonių keliančių ir saugumo spragas paliekančių reikalavimų. 

„Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė į pateiktus argumentus, pabrėžė viešojo intereso svarbą ir sprendė, kad e-tolling sistemos nuomos procedūros gali būti tęsiamos“, – paskelbė „Via Lietuva“.

E-tolling sistemos diegimas siekiant nuo kitų metų šalyje sukurti Kelių fondą.  Skaičiuojama, kad sistema per metus generuos apie 200 mln. eurų pajamų, fondas taip pat turės galimybę skolintis.

Kaip skelbiama, dabartinė rinkliavos sistema, paremta elektroninėmis vinjetėmis, generuoja ribotą lėšų kiekį, o perėjimas prie atstumu grįsto apmokestinimo modelio suteiktų galimybę ženkliai padidinti Kelių fondo pajamas.

„Via Lietuvos“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje kelių naudotojo mokestis taikomas 1,7 tūkst. kilometrų ilgio magistraliniams keliams, 451 km iš jų yra pripažinti prastos būklės, o jų atnaujinimui būtina skirti apie 446,5 mln. eurų. 

Tarp šių ruožų – pagrindinės magistralės, jungiančios miestus, jūrų uostą bei karinius poligonus, tad jų tinkama būklė yra būtina ir nacionalinio saugumo kontekste.