Vėžys nusinešė abiejų operos solistės G.Skinderytės-Kurnickienės tėvų gyvybes: „Vėžys nesirenka nei pas ką, nei kada ateiti“

Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Kas aštunta moteris per gyvenimą suserga krūties vėžiu, o kas trečia – įvairiomis kitomis vėžio formomis. Pasak Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo, gydytojo chirurgo, profesoriaus Valerijaus Ostapenko, kiekviena moteris turi būti budri visą gyvenimą, nes ši liga taikosi į įvairaus amžiaus grupes.

„Jauniausia mano gydyta pacientė buvo 21 metų, o vyriausia – 92 metų amžiaus. Yra tam tikras laikotarpis, kai serga daugiau moterų, tai yra moterys nuo 50 iki 69 metų. Šį laikotarpį padengia prevencinė patikros programa. Nereikia pamiršti, kad šiuo metu gyvenimas ilgėja, moterys ir vyrai gyvena ilgiau, ir tai nereiškia, kad jeigu jie yra vyresni nei 69 ar 70 metų, jiems nereikia tikrintis“, – pasakoja prof. V. Ostapenko.

Onkologinės ligos skaudžiai palietė ir žinomos operos solistės Gražinos Skinderytės-Kurnickienės gyvenimą. Moteris sako, kad žmonės retai susimasto apie sveikatą, kol nesuserga patys ar nesuserga jų artimieji. Nors po netekties jos šeimoje praėjo jau nemažai metų, moteris dar iki šiol jaučia didžiulį praradimą.

„Mano tėvus pasiglemžė liga, kuri nesirenka nei pas ką ateiti, nei kada ateiti – vėžys. Mama iškeliavo vos per tris savaites ir aš turėjau suspėti su tuo susitaikyti. Tėtis buvo nepaprastai sukrėstas po mamos mirties. Mano tėvai, ko gero, buvo atėję vienas dėl kito į šį pasaulį. Jie buvo labai darni šeima ir labai mylėjo vienas kitą. Aš manau, mano tėtį pasiglemžė vėžys, nes jis porą metų buvo nuolatiniame strese ir skausme dėl mamos mirties“, – apie savo tėvų netektį pasakoja operos solistė G. Skinderytė-Kurnickienė.

„Yra tokia grupė moterų šeimų, kur visi žino, kad mama, močiutė sirgo krūties arba kiaušidžių vėžiu. Kyla klausimas – ką daryti? Medikai turi atsakymą. Jeigu turime patvirtintus faktus, kad šeimoje mama ar močiutė sirgo krūties vėžiu, tuomet mes atliekame genetinius tyrimus. Jeigu yra patvirtinama mutacija, tuomet tyrimai pacientėms yra nemokami. Gydytojai genetikai atlieka tyrimus ir nustato, kokia tikimybė susirgti vėžiu. Atitinkamai, siūlo prevencines priemones“, - apie vėžio paveldimumą pasakoja profesorius V. Ostapenko.

Žinodama apie galimą šeimos paveldimumą, savo sveikata atidžiai rūpinasi ir Gražina. Moteris ne tik dalyvauja visose prevencinėse sveikatos patikros programose, bet ir laikosi sveikos gyvensenos rekomendacijų bei visada suklusta, išgirdusi informaciją apie naujausius sveikatos mokslų pasiekimus.

„Mokslininkai yra daug padarę, kad mes išvengtume vėžio diagnozės. Mes turime atsiliepti į šeimų gydytojų kvietimus laiku tikrintis ir skirti didelį dėmesį savo gyvenimo būdui bei mitybai. Jeigu negalime suvalgyti tiek daržovių, kiek reikia, mokslininkai mums suteikia pagalbą. Yra sukurtas preparatas iš polifenolių gausių visadalių ciberžolių, brokolių, granatų ir žaliosios arbatos. Man jis yra kaip apsauga, kad kada nors nesusirgčiau vėžiu. Aš esu reikalinga savo artimiesiems, todėl noriu save išsaugoti dėl tų, kuriems aš esu brangi“, – pasakoja Gražina.

Kiekvieno žmogaus racione privalo būti kuo daugiau daržovių, vaisių ir uogų, mat juose gausu ląstelienos, vitaminų ir sveikatai naudingų polifenolių. Polifenoliai – tai natūralios fitocheminės medžiagos, pasižyminčios antivėžinėmis, antiuždegiminėmis savybėmis, galinčiomis sumažinti onkologinių susirgimų riziką arba papildyti klasikinius gydymo metodus. Tai buvo nustatyta Nacionalinio Jungtinės Karalystės Pomi-T klinikinio tyrimo metu, kuriam vadovavo Kembridžo universiteto profesorius R. J. Thomas. Į augalines kapsules patalpinti polifenolių gausūs visadaliai produktai – brokoliai, ciberžolė, granatai ir žalioji arbata – tyrime dalyvavusiems žmonėms ženkliai sumažino vėžio progresavimą.

„Gydytojai turi būti orientuoti į tai, kas patvirtinta mokslo. Tuomet, be jokios abejonės, turėtume pasakyti, jog mes tai rekomenduojame. Nežiūrint į tai, kad sergamumas didėja, gydymo rezultatai gerėja. Tai yra visų mūsų bendras nuopelnas. Dabar mes galime pasakyti, kad visi kartu sugebėjome padaryti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma - padaryti taip, kad mirtingumas nuo vėžio taptu vienas mažiausių Europos Sąjungoje“, – gerėjančiais vėžio gydymo rezultatais laidoje džiaugsis gydytojas V. Ostapenko.