Vežėjams ir ekspertams siūlant atsisakyti kvotų trečiųjų šalių piliečiams, SADM tvirtina, kad būtina pagerinti darbo sąlygas

Lietuvos vežėjams išnaudojus visas užsieniečiams įdarbinti numatytas kvotas bei prašant jų skirti daugiau, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad jos nedidinamos sektoriaus atstovams nesutinkant pagerinti darbo sąlygų pakviestiems trečiųjų šalių piliečiams bei pradėti derybas dėl kolektyvinės sutarties.

Tuo metu darbo rinkos ekspertas antrina vežėjų atstovams, kad kvotų, kaip ir Profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąrašo, taikymas nėra tiksli ir efektyvi priemonė darbo rinkos poreikiams patenkinti.

Naujos kvotos neskiriamos, nes vežėjai atsisako derėtis dėl kolektyvinės sutarties

Kaip Eltai teigė SADM, padidinti išsekusių kvotų kiekį vežėjams siūlyta tiek pernai, tiek šiemet – su sąlyga, kad jie labiau pasirūpins atsivežamų užsieniečių poreikiais.

„2021 ir 2022 metais, pasibaigus kvotai, siūlėme transporto sektoriaus atstovams ją padidinti. 2021 prašėme bent nežymiai pagerinti darbo sąlygas – duoti vairuotojams darbo sutartis suprantama kalba, aiškiai pateikti informaciją apie priskaičiuotas ir išskaičiuotas sumas. Sektoriaus atstovai su tokiais pasiūlymais nesutiko, todėl kvota padidinta nebuvo. Darbuotojus saugančios nuostatos jau įtvirtintos teisės aktuose“, – rašoma ministerijos komentare.

Teigiama, kad SADM šiemet jas padidinti būtų galėję, jei vežėjų atstovai būtų pradėję derybas dėl kolektyvinės sutarties.

„2022 ministerija siūlė padidinti kvotą, jei transporto sektorių atstovaujančios organizacijos pradėtų šakos kolektyvinės sutarties derybas. Transporto sektoriaus atstovams atsisakius net pradėti derybas, kvota ir 2022 nebuvo padidinta“, – paaiškina ministerija.

Darbuotojams iš trečiųjų šalių įsivežti skirtos kvotos taikomos Profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąraše išdėstytoms specialybėms bei skiriamos užsieniečiams paslaugų, pramonės, statybos, žemės ūkio srityse įdarbinti. 2022 m. jų iš viso skirta 35 tūkst. (16 tūkst. paslaugų, 9,5 tūkst. pramonės, 9,1 tūkst. statybos, 1 tūkst. žemės ūkio sektoriuose). Jas kasmet nustato SADM.

Kol kas visos kvotos išnaudotos tik paslaugų sektoriuje – jos išseko rugpjūtį. Ministerijos duomenimis, 99,5 proc. jų panaudotos būtent tolimųjų reisų vairuotojams įsivežti.

Pasak SADM, kvotas išnaudojus, darbdaviai trūkstamų profesijų užsieniečius gali įdarbinti ir toliau, tačiau pagal bendrą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ tvarką – trečiosios šalies kandidatui tokiu atveju būtina atlikti darbo rinkos testą, o Užimtumo tarnybai nustatyti, ar į tą darbo vietą nekandidatuoja tinkamas Lietuvos ar ES pilietis. Be to, būtina gauti leidimą dirbti arba sprendimą, kad užsienietis atitinka šalies darbo rinkos poreikius.

Vežėjai prašo kvotų numatyti daugiau arba jų apskritai atsisakyti

Kvotoms išsekus, vežėjai prašė atsakingų institucijų jas padidinti arba svarstyti apie jų panaikinimą. Lapkričio viduryje Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“ kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, su prašymu panaikinti dvejus metus Lietuvoje taikomą kvotų sistemą.

Asociacija pabrėžia, kad jos atsisakius sumažėtų transporto verslo nuostoliai, nes, dėl pasiekto kvotų limito, daugelis mažų sektoriaus įmonių priverstos stabdyti veiklą, o likusios dėl profesionalių vairuotojų trūkumo patiria didelių sunkumų.

„Neskiriant jų papildomai, vežėjai susiduria su kritiniu vilkikų vairuotojų trūkumu, augančiais milijoniniais nuostoliais, yra priversti branginti pervežimo paslaugas, dėl ko brangsta maistas ir kitos būtinosios prekės. Dėl to įmonės vis aktyviau keliasi svetur arba riboja veiklas, taip nukenčia ir valstybės biudžeto surinkimas, kuris, palankiomis sąlygomis, transporto srityje per metus siekia 700–800 mln. eurų“, – teigiama viešame „Linavos“ kreipimesi.

Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, į G. Nausėdą kreipiamasi, nes su SADM rasti bendros kalbos nepavyko.

„Neįvertinusi verslo argumentų, nusprendė neskirti šiais metais papildomų kvotų ir paliko verslą nežinioje su augančiais nuostoliais, didėjančiu bankrotų skaičiumi“, – pažymi Z. Buivydas.

Savo ruožtu kita transporto sektorių vienijanti organizacija, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA), šią savaitę Vyriausybei pateikė siūlymus kvotų sistemą koreguoti, siekiant jas išnaudoti kokybiškiau.

TTLA pastebi, kad iš šiemet skirtų 35,6 tūkst. kvotų, apie 10 tūkst. dar nepanaudota, tad siūlo dalį šio skaičiaus skirti paslaugų sektoriui bei kitąmet jam numatyti 23 tūkst. kvotų.

TTLA taip pat siūlo sugriežtinti kvotų panaudojimo sistemą. Verslas siūlo, kad kvotų sistema galėtų naudotis įmonės, turinčios ne daugiau kaip 5 vairuotojus vienai transporto priemonei.

Ekspertas: trūkstamų profesijų sąrašo ir kvotų reiktų atsisakyti

Šalies darbo rinką analizuojantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pastebi, kad kvotų sistema nėra efektyvi, nes kiekvienais metais paslaugų sektoriui paskiriamos kvotos išsenka. Anot LRRI, Lietuvoje sekančių metų trūkstamų profesijų sąrašas, o kartu ir kvotos, nustatomi metų pabaigoje, remiantis praėjusių metų tendencijomis.

Vis dėlto, pasak Instituto jaunesniojo eksperto Roko Subačiaus, tikslių darbo rinkos poreikių – konkrečių darbų specifikos, darbdavių ir darbo jėgos poreikių – numatyti neįmanoma.

„(Trūkstamų profesijų – ELTA) sąrašas ir kvotos, kurios taikomos sąraše esančioms profesijoms, yra neveiksmingi įrankiai, jie neatlieka savo funkcijų. Trūkstamų profesijų sąrašas tarsi turi numatyti, kokių darbuotojų trūks, kvota – kiek trūks. Ekonomika taip neveikia. Nežinau, kokiais planavimo įrankiais būtų galima nors kiek tiksliai numatyti“, – Eltai sakė R. Subačius.

Jis tikina, kad šių priemonių derėtų išvis atsisakyti.

„Neturėtų būti tokių įrankių, kurių tikslas yra numatyti, ko ir kiek reikia. Reiktų atsisakyti tiek paties sąrašo, tiek jam taikomų kvotų, ir sudaryti sąlygas greitai, paprastai įdarbinti darbuotojus, kurių reikia tuo metu“, – teigia LLRI atstovas.

Be to, pastebi ekspertas, dažnai kvotos išnaudojamos leidimui gyventi arba vizai suteikti tokiam darbuotojui, kuris Lietuvoje nelieka, o, vietoje to, išvyksta į kitas Šengeno erdvės šalis.

R. Subačiaus teigimu, tokia spraga dažniausiai naudojasi vizas darbo pagrindu gavę trečiųjų šalių piliečiai, nes Šengeno erdvės informacinėse sistemose nenurodoma, kad viza anuliuota, jei darbuotojas jau nebedirba.

„Informacija nepatenka į bendrą Šengeno sistemą, kad viza yra anuliuota – ji anuliuota, bet sistemoje to nėra, ir darbuotojai su tomis vizomis užsieniečiai tikriausiai ir išvyksta“, – svarstė jis.

SADM duomenimis, iš visų šiemet kvotomis įdarbintų trečiųjų šalių vairuotojų apie 15 proc. (2325 asmenys) taip ir neįsidarbino.