Verslo pusryčiuose – naujų darbo vietų kūrimas

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybės ir savivaldybės vadovai organizavo Verslo pusryčius, į kuriuos susirinko gausus rajono verslininkų būrys. Renginio metu jiems buvo pristatyta Šakių krašto vietos veiklos grupės (VVG) informacija apie vietos plėtros strategijos (VPS) įgyvendinimą, pasiūlyta dalyvauti naujų darbo vietų steigimo projekte, diskutuota apie verslo liudijimų kainų nustatymą 2019 m.

Ne vienos nakties sprendimai
Pradėdamas susirinkimą rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis priminė, kad įsibėgėjo agentūrų kvietimai teikti paraiškas. Suprantama, jog sprendimai priimami ne per vieną naktį, nes svarbu, kad naujai sukurtos darbo vietos būtų išlaikomos penkerius metus.
Pasak Šakių krašto VVG pirmininkės Aušros Slidziauskienės, tikimasi, kad jau gegužės mėnesį bus paskelbtas antrasis kvietimas pagal LEADER priemonę „Vietos ištekliais pagrįstų produktų vertės didinimas ir maisto tiekimo grandinių plėtojimas“, kurioje galės dalyvauti mažos ir vidutinės įmonės, ūkininkai ir fiziniai asmenys, veikiantys pagal verslo liudijimus. Pakartotinis trečias kvietimas bus skelbiamas metų pabaigoje. Tad projektus bus galima įgyvendinti per du kartus.
„Kokia forma šioje priemonėje kartu galėtų dalyvauti verslas ir bendruomenės, aprašuose nėra nurodyta, to dar neatsakė net agentūra. Taigi, atsiranda apribojimai, kurių praeitoje strategijoje nebuvo“, – informavo VVG pirmininkė.
Paramos intensyvumas vidutinėms įmonėms – 50 proc., mažoms – 70 proc. Remiamos veiklos – vietos produkcijos supirkimas, perdirbimas, saugojimas, pardavimui reikalingos įrangos, technikos įsigijimas, įvairių rinkodaros priemonių rėmimas, mobili prekyba, energetinių augalų auginimas, biokuro gaminimas ir kitos.
Šiai priemonei skirta 620 tūkst. eurų ES paramos lėšų. Rajone už šiuos pinigus numatyta sukurti 14 naujų darbo vietų. Vienai darbo vietai vidutiniškai būtų skirta 50 tūkst. eurų. Tai tikrai nemaži pinigai, kuriais verslininkai galėtų pasinaudoti.
Pasak verslininko Juozo Dainelio, pinigus galima pagriebti greitai, tačiau yra didelė rizika su jais pakibti ore. Kaip pavyzdį jis pateikė Gerdžiūnų bendruomenės centro įsigytą malkų kapojimo įrenginį ir sukurtą darbo vietą, kurią sudėtinga išlaikyti, nes malkų ruošimas yra sezoninis darbas.
„Iškyla logiškas klausimas: ką daryti kitus mėnesius? Kasti sniegą, pjauti žolę? Reikėtų pažiūrėti plačiau, galbūt apsvarstyti rajono mastu“, – siūlė verslininkas.
Susirinkusieji svarstė, ar bendruomenė iš viso gali prisiimti darbdavio atsakomybę, jei, pasak rajono savivaldybės vicemero Bernardino Petro Vainiaus, šiandien bendruomenėse jau nėra žmonių, kurie iš viso galėtų dirbti, kad ir tas malkas kapoti ar žolę pjauti.
„Kas norės ant kaklo užsimauti kilpą ir nešti atsakomybę?“– klausė jis.
Mero teigimu, todėl ir reikėtų viską gerai apsvarstyti ir, prieš priimant svarbius sprendimus, savo modelį turėti jau šiandien, o ne gegužės mėnesį.

Paskelbta projektų atranka
Į renginį atvykusi Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriaus direktorės pavaduotoja Vilija Tamošaitienė informavo, kad jau yra paskelbta Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektų atranka 2018 m. Tai projektai naujoms darbo vietoms steigti ir didinti vietinės bendruomenės užimtumą, naujai sukurtas darbo vietas išlaikant ne mažiau nei trejus metus. Sezoniniams ir laikiniesiems darbams parama neteikiama. Žmonės turi būti įdarbinti iki gruodžio 10 d. Tad projekto įgyvendinimo laikas gana trumpas – vos šeši–septyni mėnesiai.
V. Tamošaitienė kvietė realizuoti savo verslo idėjas ir teikti VUI projektų paraiškas subsidijai gauti iki kovo 30 d. Ji priminė, kad vienos darbo vietos steigimui suteikiama maksimali 16 tūkst. eurų subsidija.
„Esminis reikalavimas darbdaviui – prie projekto prisidėti ne mažiau nei 65 proc. savo lėšų ir atitikti de minimis pagalbos reikalavimą, – vardijo direktorės pavaduotoja. – Taip pat reikalingas pusei gaunamos subsidijos sumos sutarties įvykdymo garantas iš bet kurio banko ar draudimo bendrovės. Paraišką pradėti rengti reikėtų būtent nuo šito garanto gavimo galimybių išsiaiškinimo, nes, jo negavus, projektas atmetamas. Tad po to bus gaila įdėto darbo ir sugaišto laiko.“
Kaip informavo V. Tamošaitienė, jei verslas nepavyksta ir darbo vieta panaikinama anksčiau, pirmaisiais metais reikia grąžinti visą, antraisiais – 80 proc., trečiaisiais – 50 proc. gautos subsidijos sumos. Jei darbuotojas išeina iš darbo, darbdavys apie tai per tris darbo dienas privalo informuoti darbo biržos specialistus. Tuomet šią vietą užima kitas darbo biržos sąrašuose esantis žmogus.
Ji pakvietė verslininkus dalyvauti paraiškų rengėjų mokymuose, kurie vyks kovo 12 d. Šakių darbo biržos skyriuje, ir išsiaiškinti visus rūpimus klausimus.
Nuo 2001 m. pagal VUI projektus rajone įsteigta 121 darbo vieta, tam panaudojant daugiau nei 2 mln. eurų valstybės paramos. Vienos darbo vietos subsidijavimui vidutiniškai buvo skirta 17 tūkst. eurų.

Verslo liudijimų kainos
Įsibėgėjus renginiui, E. Pilypaitis kvietė verslininkus diskusijai dėl ateinančių metų verlo liudijimų kainų nustatymo. Rajono savivaldybės Biudžeto skyriaus vedėjos Egidijos Grigaitienės teigimu, iki 2018 m. verslo liudijimo mokesčio dydis buvo apspręstas įstatymu ir buvo susietas su minimalia mėnesine alga. Nustatytas maksimalus jo dydis ir šiemet – 684 eurai metams. Savivaldybių taryboms yra duota teisė verslo liudijimo mokestį keisti, atleisti nuo jo atskiras socialines grupes. Tad savivaldybės teritorijoje jis sumažintas iki 400, atskiroms rūšims – 100 eurų metams. Dydžiai yra diferencijuoti priklausomai nuo veiklos rūšių. Jaunimas, studentai atleidžiami nuo šio mokesčio 100 proc., neįgalieji – 50 proc. Verslo liudijimą galima įsigyti ir penkioms dienoms, o prekybai – vienai dienai.
E. Grigaitienė pabrėžė, kad verslo liudijimo kaina tikrai nėra didelė, mokesčių naštą sudaro mokesčiai „Sodrai“ ir privalomajam sveikatos draudimui. Tai sudaro apie 142 eurus mėnesiui. Nepaisant to, per metus rajone įsigyjama apie 650 verslo liudijimų, iš jų 75 proc. su lengvatomis. Į biudžetą surenkama apie 50 tūkst. eurų.
Gelgaudiškiečio verslininko Edmundo Rinkevičiaus teigimu, Laisvosios rinkos institutas, reitinguojantis savivaldybes, pateikia, kad mūsų rajone verlo liudijimų kainos yra pačios didžiausios. Kadangi taip nėra, jis siūlė galbūt patiems pateikti statistiką, kad mūsų daugiau prieš visą šalį netarkuotų, reikia pasukti tą veidrodį, kad jis pradėtų rodyti teisingai.
Verslo pusryčių pabaigoje Šakių kultūros centro direktorius Raimondas Januševičius ir šokių kolektyvų vadovė bei renginių organizatorė Laura Saunorienė domėjosi verslininkų galimybėmis dalyvauti Pasaulio zanavykų susibūrime „Apkabink savo kraštą“, kad visiems ši šventė liktų įsimintina.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“