Verslo laisvės veidrodis Šiaulių regione: šilčiausia užuovėja – Šiauliuose, bet įmonių pagausėjo ir Akmenėje

Nors Šiaulių apskrityje mažų ir vidutinių įmonių skaičius auga lėčiau nei vidutiniškai Lietuvoje, tačiau Šiaulių miestas pagal verslo laisvės indeksą per metus aplenkė Klaipėdą ir užėmė trečią vietą tarp Lietuvos didmiesčių, o iš visų 60 šalies savivaldybių pakilo per 2 pozicijas į 14 vietą.

Kitos Šiaulių apskrities savivaldybės – Akmenės, Šiaulių r., Kelmės r., Pakruojo r., Joniškio r. ir Radviliškio r. – pagal laisvę verslui išsirikiavo atitinkamai 30-oje, 35-oje, 37-oje, 43-oje, 50-oje ir 55-oje vietose. Didžiausias šuolis užfiksuotas Akmenėje – šis rajonas per metus pagal laisvę verslui pasistūmėjo per 19 vietų į viršų.

Tai atskleidė banko antrus metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“. Jo metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 30 regioninių verslo asociacijų, visos 60 savivaldybių.

Virš regiono verslo – pilki debesys

„Vertinant situaciją visoje Šiaulių apskrityje, didelių optimizmo ženklo nematyti. Daugelio apklaustų verslininkų nuomone, verslo aplinka regione pastaraisiais metais pablogėjo. Palyginti su kitais Lietuvos regionais, daugiau Šiaulių apskrities verslininkų įvardijo kenčiantys dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemos, augančių verslo sąnaudų. Be to, jau kelerius metus iš eilės Šiaulių apskrityje, palyginti su Lietuvos vidurkiu, mažų ir vidutinių įmonių skaičius auga lėtesniais tempais“, – pastebėjo banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Smulkių ir vidutinių įmonių apklausos duomenimis, tik 15 proc. Šiaulių apskrities verslininkų verslo aplinką regione vertina teigiamai, tuo tarpu visoje Lietuvoje taip vertinančių skaičius siekia 26 procentus. Potencialių darbuotojų išsilavinimas atitinka vos 48 proc. Šiaulių apskrities įmonių lūkesčius, visos Lietuvos vidurkis – 69 proc.

„Kita vertus, negalime nepastebėti to, jog prieš metus Šiaulių regiono verslininkai situaciją nupiešė dar prastesnėmis spalvomis. Visoje šalyje tebesitęsiantis namų ūkių vartojimo, eksporto apimčių ir tuo pačiu visos ekonomikos augimas lėmė tai, jog ir daugelyje Šiaulių apskrities savivaldybių verslo barjerų lygis šiais metais tapo kiek mažesnis“, – sakė G. Kubiliūnienė.

Įmonių pagausėjo Akmenėje

Veikiančių įmonių skaičiaus augimo tempais per 2016 metus gana netikėtai išsiskyrė Akmenė, kuri pagal šį rodiklį užėmė 4 vietą šalyje. Būtent tai didele dalimi prisidėjo prie Akmenės šuolio savivaldybių verslo laisvės indekso lentelėje.

Tiesa, pagal smulkaus ir vidutinio verslo koncentraciją (įmonių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų), Akmenė ir toliau lieka paskutiniame Lietuvos savivaldybių dešimtuke.

Pagal šį rodiklį Šiaulių apskrityje išsiskiria tik Šiaulių miestas – čia 1000 gyventojų tenka 30 įmonių (6 vieta iš visų 60 savivaldybių). Šiauliai, palyginti su kaimyninėmis savivaldybėmis, išsiskyrė ir geresniu verslo aplinkos vertinimu regioninių verslo asociacijų apklausoje.

Geriausios nuotaikos – Neringoje

Kaip ir praėjusiais metais, pagal verslo laisvės indeksą pirmą vietą visoje Lietuvoje vėl užėmė Neringa – šis indeksas čia sudaro 184% Lietuvos vidurkio. Antroje ir trečioje vietoje išsirikiavo Vilniaus ir Kauno miestai, kur laisvės indeksas atitinkamai siekia 144% ir 122% šalies vidurkio.

Šiaulių m. verslo laisvės indeksas siekia 106%, Akmenės r. – 90%, Šiaulių r. ir Kelmės r. – po 86%, Pakruojo r. – 80%, Joniškio r. – 70 proc., Radviliškio r. – 61% šalies vidurkio.

Vertindami galimas socialines grėsmes verslo plėtrai, Šiaulių regione, kaip ir visoje Lietuvoje, verslininkai pirmiausia išskyrė emigraciją – jos keliamo pavojaus labiausiai baiminasi 38 proc. Šiaulių apskrities verslininkų. Penktadalis įmonių vadovų labiausiai nuogąstauja dėl visuomenės senėjimo ir didėjančio pensininkų skaičiaus.

Iš ekonominių grėsmių daugiausia Šiaulių verslininkų išskyrė darbo jėgos mokesčius (31 proc.) ir augančias prekių bei paslaugų kainas (29 proc.).

Kaip sumažinti verslo barjerus?

„Nors įmonių vadovai tyrimo metu aiškiai identifikavo grėsmes ir problemas, tuo pačiu norėtųsi ir didesnio jų aktyvumo sprendžiant ilgalaikio konkurencingumo, inovacijų diegimo klausimus. Gamybos, pardavimo ir kitų procesų automatizavimas, kitų technologinių inovacijų diegimas ne tik didina konkurencingumą vietos bei užsienio rinkose, bet ir padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kuri, įvertinant emigracijos mastus, tampa vis aktualesnė“, – sakė banko departamento vadovė G. Kubiliūnienė.

Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti ir aktyvesnis įmonių dalyvavimas ES investicijų programose, palankių skolinimosi sąlygų išnaudojimas investuojant į verslo plėtrą, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis.

Rasa Petruškevičiūtė