Verslo atstovai: specialybių skirstymas į „vyriškas“ ir „moteriškas“ trukdo patenkinti rinkos poreikius

Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje inžinierių paklausa šiemet išaugo, o IT sektoriaus darbuotojai ir toliau išlieka itin geidžiami rinkoje. Gresiant specialistų trūkumui verslo atstovai tikina, kad vienas iš būdų patenkinti rinkos poreikius – skatinti didesnį merginų įsitraukimą į IRT sritį.

Pavyzdžiui, asociacijos „Infobalt“, agentūros „Investuok Lietuvoje“ ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, 2013-2017 metų laikotarpiu, IRT specialistų skaičius išaugo 10 kartų sparčiau nei didėjo bendras samdomų darbuotojų skaičius.

Tuo tarpu Sąjungos statistikos padalinys „Eurostat“ skelbia, jog informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje 2017 metais dirbo apie 8,4 milijonus žmonių, daugiau nei 80 procentų iš jų – vyrai.

Specialistų poreikį įvairiose srityse patvirtina ne tik statistika, bet ir drauge su Kauno technologijos universitetu (KTU) parodoje „Studijos 2019“ dalyvavę keturi Lietuvoje rinkoje gerai žinomai žaidėjai – „Devbridge“, „Mars Lietuva“, „ORLEN Lietuva“ bei „Continental Automotive Lithuania“.

„Ilgalaikis „Devbridge“ tikslas – dešimt kartų padidinti stojančiųjų į informacines technologijas kiekį per artimiausius dešimt metų“, – sako „Devbridge LT“ švietimo projektų vadovė Gintarė Dzindzelėtaitė.

Pirmą kartą studijų mugės metu KTU stende moksleiviams apie karjeros galimybes, darbuotojų poreikį, verslo įsitraukimą į studijų procesą pasako ne tik universiteto, bet ir patys verslo atstovai.

Drąsina rinktis tiksliuosius mokslus

Pasak „ORLEN Lietuva“ vidinės komunikacijos specialistės Rimos Juciutės, nors rinkoje jaučiamas inžinierių, mechanikų trūkumas, dažnas baidosi tiksliųjų mokslų, nes jie atrodo sunkūs.

„Vis tik geriau sunkiau mokytis ketverius metus universitete, tačiau juos baigus laukia šviesi perspektyva. Juk tose srityse, kuriose darbuotojų trūksta, karjerą pradėti yra lengviau“.

Rimos Juciutės teigimu, norint plėsti stojančiųjų į rinkai reikalingas profesijas gretas, būtina pritraukti platesnę auditoriją, bet stereotipai apie „vyriškus“ ir „moteriškus“ darbus Lietuvoje, deja, dar gajūs.

„Mąstymą turime keisti visi – jeigu norime turėti daugiau studijuojančiųjų tiksliuosius mokslus, negalime orientuotis tik į vyrišką auditoriją. XXI-ame amžiuje turime pamiršti stereotipus, laikas gyventi dabartimi ir ateitimi“. Ji drąsina merginas aktyviau rinktis tiksliuosius mokslus.

Tuo tarpu pernai į Lietuvą žengusi automobilių elektronikos gamybos milžinė „Continental“ Lietuvoje planuoja įdarbinti apie 1000 darbuotojų.

„Įvairovė yra mūsų DNR“, – skelbia „Continental“, kviečiantis prie savo kolektyvo prisijungti ir merginas. Šiuo metu 27 proc. „Continental“ darbuotojų yra moterys – tai didesnis nei visų moterų inžinierių, dirbančių auto sektoriuje, procentas daugelyje Europos šalių (pvz., Vokietijoje – 18 proc.).

Būtina sudominti ir laiku nukreipti

Studijų mugėje pranešimą „Moteris inžinierė – ne mistinė būtybė, o karjeros galimybė“ skaičiusios „Devbridge“ švietimo projektų vadovė Gintarė Dzindzelėtaitė ir testavimo direktorė Rasa Mažutienė pasakojo pastebinčios, jog ankstyvame amžiuje mergaičių ir berniukų susidomėjimas tiksliaisiais mokslais yra labai panašus.

„Programuoti norinčių mergaičių pradinėse klasėse daugėja. Ši tendencija ypač atsiskleidžia „Devbridge“ įsteigtoje nemokamoje „Sourcery for Kids“ akademijoje, kurioje mokosi beveik 150 mergaičių, tačiau maždaug nuo 9-10 m., kai jau pradedama susidurti su visuomenės stereotipais, viską skirstančiais į „mergaičių“ ir „berniukų“ reikalus, mergaičių skaičius pradeda mažėti“, – sako G. Dzindzelėtaitė.

„Norėčiau priminti visiems, kad pirmoji programuotoja, Ada Lovelace, buvo moteris. Prieš daugmaž 50 metų beveik pusė programuotojų buvo moterys. Todėl siūlau ne kelti klausimą, kada programavimas nebebus laikomas vyriška specialybe, bet perfrazuoti į „kada moterys grįš į programavimą?“ – akcentuoja R. Mažutienė.

Jos teigimu, stereotipai gajūs ir pačioje IT industrijoje, tačiau situacija keičiasi.

„Pavyzdžiui, programinės įrangos testuotojo rolė buvo laikoma išimtinai „moteriška“, nes reikalavo mažiau techninių žinių, daug kruopštumo ir atidumo. Prieš maždaug 10 metų Lietuvoje testuotojų vyrų buvo mažuma. Situacija pradėjo keistis, kai ši rolė tapo techniškesnė, t.y. pradėjo reikalauti daugiau programavimo žinių. Šiuo metu „Devbridge Group“ testuotojų komandoje moterys sudaro 57 proc.“, – sako „Devbridge“ testavimo direktorė R. Mažutienė.