Verslo atstovai leidosi į pažintinę kelionę po Šilalės kraštą

Šilalės rajono savivaldybė kryptingai stiprina bendradarbiavimą su vietos turizmo paslaugų teikėjais. Balandžio pabaigoje vykęs antrasis susitikimas su savivaldybės, Turizmo informacijos centro ir verslo atstovais parodė, jog vienas esminių veiksnių, lemiančių sėkmingą turizmo plėtrą – gilesnis rajono lankytinų objektų, paslaugų ir kultūrinio paveldo pažinimas. Tuomet nutarta organizuoti pažintinę kelionę po Šilalės kraštą, kurios metu verslo atstovai galėtų ne tik pamatyti svarbiausius lankytinus objektus, bet ir išbandyti edukacines veiklas – tai, ką ateityje galėtų rekomenduoti savo svečiams.

Liepos 2-ąją vicemero Igno Gužauskio suburta darbo grupė parengė maršrutą, suderino organizacines detales ir pakvietė rajono turizmo bei paslaugų teikėjus į išvyką, kupiną įspūdžių, įžvalgų ir vertingų patirčių.

Nuo šaudykloje dūžtančių taikinių iki liaudies meno lobyno – kelionė, kuri nepaliko abejingų

Pabėgimas nuo rutinos, nauji potyriai ir įkvepiančios istorijos – visa tai tilpo į vieną dieną, kurios pradžia, atrodytų, nežadėjo nieko išskirtinio. Tačiau tai buvo tik pradžia – nuo pirmo taiklaus šūvio iki paskutinio prisilietimo prie istorijos – kiekviena stotelė vedė vis giliau į Šilalės krašto lobyną.

Kelionė startavo ten, kur adrenalinas susilieja su susikaupimu – Kiaukų kaime, Šilalės sportinio šaudymo asociacijos šaudykloje. Čia dalyvius pasitiko šaudyklos vadovas Laimonas Noreika ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus pirmininkas Genadijus Zbarauskas. Po išsamaus instruktažo ir saugos taisyklių aptarimo – rimtas išbandymas: kiekvienas galėjo pabandyti pataikyti į taikinį. Kai kurie  šaudė pirmą kartą gyvenime. Ore tvyrojo ne tik įtampa, bet ir azartas…

Antroji stotelė – Naujasis Obelynas, kur laukė kvapais ir emocijomis alsuojanti kulinarinio paveldo edukacija „Puošniosios kugelinės“. Šią gardžiąją patirtį vedė žavi, šmaikšti ir šiluma spinduliuojanti bendruomenės centro vadovė Silvijana Tverijonaitienė, o jai talkino gaspadorius ir šauni komanda. Čia nebuvo tik pasyvus žiūrėjimas – kiekvienas dalyvis kibo į darbą: minkė tešlą „Piemenėlių duonelei“, ruošė ir puošė kugelį, ragavo ką tik iškeptų gardumynų. Prie stalo netilo pokalbiai, buvo skanaujama naminė gira ir pyragas.

Papietavus – kelias vingiavo į Vytogalą, kur laukė ypatinga vieta – S. Girėno gimtinė-muziejus. Čia dalyvius pasitiko muziejininkė Lina Gudeliūnienė, kuri yra ne tik ilgametė muziejaus darbuotoja, bet ir lakūno giminaitė. Jos pasakojimas apie garsaus lietuvio vaikystę, šeimos istoriją ir palikimą skambėjo ypatingai – su širdies šiluma ir asmenišku ryšiu. Muziejus – tarsi gyvas liudininkas, kuriuo rūpinasi ne tik bendruomenė, bet ir pačios Linos šeima.

Toliau kelionės maršrutas vingiavo į Upyną, kur dalyvių laukė nepaprasta patirtis etnografijos muziejuje. Pradžia – istorinė Upynos bažnyčia, o po jos – įspūdinga kelionė per laiką su muziejininke Regina Mickuviene, kurios pasakojimai gyvi, paveikūs, atveriantys kiekvieno eksponato istoriją. 3500 eksponatų, surinktų kraštotyrininko Klemenso Lovčiko, liudija ne tik Upynos, bet ir visos Lietuvos kultūros gyvastį.

Vėliau – kūrybinė oazė „Gėliūkis“, kur svečius svetingai priėmė ūkio šeimininkė Laimutė Kasiliauskienė. Jos kuriami gėlių labirintai, vėjo varpeliai ir pasakojimai apie kūrybos kelią kėlė klausimą: ar tikrai esame tik trumpam sustoję, o ne įžengę į pasaką? „Čia žmonės atranda tylą“, – šypsodamasi sakė šeimininkė, ir visi pritariamai linktelėjo – būtent taip ir jautėsi.

Netrukus – dar vienas perlas: Bilionių etnografinė sodyba „Gīvenėms“, kur pristatytas tradicinis tautodailės pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai 2025“. Tai – jau devintus metus vykstanti menininkų ir kultūros mylėtojų šventė, kurioje kasmet gimsta nauji kūriniai ir naujos draugystės. Bilionių seniūnė Loreta Daukantienė pabrėžė renginio svarbą bendruomenei: „Čia kultūra gyvena ne kalendoriuje, o žmonių širdyse“.

Ir štai – paskutinė kelionės stotelė, bet ne paskutinė emocija: Dalios Grinkevičiūtės muziejus Laukuvoje. Ši vieta, įsikūrusi autentiškoje rašytojos ir gydytojos gyvenamojoje erdvėje, yra kupina dramatiškų likimų ir nepalaužiamo tvirtumo liudijimų. Muziejininkas Antanas Ivinskis ne tik vedė ekskursiją – jis vedė į pasaulį, kur tremties kančios susiliejo su kūryba. 2024 m. atnaujintas pastatas lankytojams duris atvėrė 2025 m. balandžio 1 d. ir pristatė naują, kruopščiai parengtą ekspoziciją, sukurtą bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo karo muziejumi.

Pažintys, įžvalgos ir bendradarbiavimo galimybės

Ši pažintinė išvyka tapo kur kas daugiau nei tik kelione po lankytinas vietas. Ekskursijos dalyviai turėjo unikalią galimybę užmegzti glaudesnius ryšius su kultūros, turizmo ir bendruomenių atstovais, o kiekvienas sustojimas atvėrė savitą Šilalės krašto veidą – nuo istorinės atminties iki kulinarinio ir meninio paveldo.

Ši išvyka išryškino bendradarbiavimo galią: vietos savivalda, verslo ir kultūros sektoriai, veikdami išvien, kuria stiprų, patrauklų ir gyvybingą Šilalės rajono turizmo veidą.