Verslininkams laikas suklusti – kasmet vartotojai vis aktyviau kreipiasi dėl savo teisių gynimo ir pastebėtų pažeidimų

Kiekvienais metais vartotojų teisės sulaukia vis didesnio visuomenės susidomėjimo. Tą liudija ir skaičiai – 2018 m. I ketvirtį Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (toliau – Tarnyba) gauti 6 597 vartotojų ir verslininkų paklausimai bei skundai. Lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, bendras besikreipusių asmenų skaičius išaugo 10 proc.

„Kasmet augantis į Tarnybą besikreipiančių vartotojų skaičius parodo, kad Lietuvos vartotojai nėra pasyvūs rinkos dalyviai ir savo teises išmano vis geriau. Šių dienų vartotojas ne tik kovoja už savo teises, bet ir aktyviai bendradarbiauja su priežiūros institucijomis, pranešdamas apie pastebėtus pažeidimus ar vykdomą nesąžiningą veiklą. Toks bendradarbiavimas ne tik didina vartotojų pasitikėjimą priežiūros institucijomis, bet ir skatina sąžiningą bei atsakingą ūkio subjektų veiklą“, sako Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Taurintas Rudys.

Verslininkai linkę ginčus spręsti taikiai

Ne paslaptis, kad vartotojui ir verslininkui nepavykus išspręsti tarpusavyje kilusio ginčo, dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą. Analizuojamu laikotarpiu Tarnybos specialistai vartojimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka išnagrinėjo 1 167 vartotojų prašymus. Galima pasidžiaugti, kad tarpininkaujant Tarnybai (dažniausiai po atlikto prekės ar paslaugos įvertinimo) verslininkai labiau linkę tenkinti vartotojų keliamus reikalavimus, todėl daugiau nei pusė 2018 m. I ketvirtį Tarnyboje išnagrinėtų ginčų buvo išspręsti taikiai. Pažymėtina ir tai, kad verslininkai įvykdė 90 proc. Tarnybos komisijos priimtų nutarimų, kuriais buvo nuspręsta patenkinti arba iš dalies patenkinti vartotojų reikalavimus. Pateikę prašymus vartotojai dažniausiai reikalavo nutraukti prekės/paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus.

Daugiausiai vartotojų prašymų – drabužių ir avalynės srityje

Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia vartojimo ginčų kilo vartojimo prekių srityje, kiek mažiau laisvalaikio paslaugų srityje, energijos, vandens sektoriaus, statybos ir būsto priežiūros paslaugų srityje, bei bendrųjų vartotojams skirtų paslaugų srityje.

Vartojimo prekių srityje daugiausiai vartotojų kreipėsi dėl įsigytos netinkamos kokybės avalynės, drabužių, elektrotechnikos gaminių (mobiliųjų telefonų, televizorių, kompiuterių, šaldytuvų, planšečių, kavos aparatų, dulkių siurblių), baldų, rankinių, asmens higienos bei kosmetikos gaminių, transporto priemonių ir jų sudėtinių dalių.

Populiarėjant elektroninei prekybai, tendencingai padaugėjo vartotojų prašymų dėl elektroniniu būdu įsigytų prekių bei paslaugų. 2018 m. I ketvirtį 30 proc. į Tarnybą besikreipusių vartotojų nurodė, kad prekes ar paslaugas užsisakė internetu. Sudarydami nuotolines sutartis vartotojai dažniausiai skundėsi dėl sutartu laiku nepristatomų ir vėluojamų pristatyti prekių, taip pat dėl asortimento neatitinkančių prekių pristatymo, nesutikimo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį vartotojui atsisakant per 14 darbo dienų nuo prekių pristatymo dienos bei netinkamos kokybės prekių.

Nusiskundimai paslaugų srityje: neįvykę renginiai ir automobilių remonto kokybė

Laisvalaikio paslaugų srityje, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia vartotojų prašymų gauta dėl neįvykusių arba atšauktų koncertų. Organizuotų turistinių kelionių srityje daugiausia vartotojų prašymų gauta dėl apgyvendinimo paslaugų kokybės. Bendrųjų paslaugų srityje didžiąją dalį vartotojų prašymų sudarė prašymai dėl automobilių remonto, cheminio valymo, baldininkų bei įvairių prietaisų (buitinės technikos, elektronikos ir t. t.) remonto, automobilių nuomos paslaugų. Pažymėtina, kad padaugėjo vartotojų prašymų dėl skolų išieškojimo bendrovių veiksmų (galimai nepagrįstai vykdomų išieškojimo procedūrų, pateikiamų pernelyg didelių sąskaitų, nesuteikiamos informacijos ir pan.) bei dėl automobilių plovimo metu automobiliams padarytos žalos ir dėl to patirtų nuostolių atlyginimo.

Tarptautiniai skundai

Nuo 2018 m. sausio 1 d., be ankstesnių funkcijų, Tarnyba pradėjo vykdyti Europos vartotojų centro funkcijas, padedama spręsti ginčus dėl kitoje nei gyvenamosios vietos Europos Sąjungos valstybėje narėje įsigytos prekės ar paslaugos. Tarnybos sudėtyje veikiantis Europos vartotojų centras 2018 m. I ketvirtį išnagrinėjo 126 vartotojų prašymus. Daugiausia vartotojų kreipėsi prašydami apginti jų, kaip oro keleivių, teises, taip pat gauta nemažai prašymų dėl avalynės, drabužių, laisvalaikio bei kultūros paslaugų. Dažniausiai vartotojų skundžiami verslininkai buvo įsisteigę Lenkijoje.

Vartotojai vis dažniau kreipiasi dėl nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos pažeidimų

Vis geriau išmanydami savo teises, vartotojai vis dažniau įžvelgia ir galimai vykdomą nesąžiningą komercinę veiklą. Analizuojamu laikotarpiu vartotojai skundėsi dėl prekybos centruose nurodomų kainų bei skelbiamų akcijų, teikė informaciją dėl didžiuosiuose prekybos centruose skelbiamų akcijų prekių lentynose, prekybos centrų stenduose, taip pat reklaminiuose leidiniuose ir internetinėse parduotuvėse. Dažniausios skundų priežastys – nepritaikytos arba pritaikytos mažesnės negu skelbime nurodytos nuolaidos. Reklamos srityje, kaip ir ankstesniais metais, vyravo vartotojų skundai dėl elektroniniu paštu ir telefonu teikiamos nepageidaujamos reklamos, kai vartotojai nedavė sutikimo teikti reklamą.

Vykdant rinkos priežiūrą daugiausiai patikrinta elektrotechnikos gaminių

Vykdydama ne maisto produktų rinkos priežiūrą 2018 m. I ketvirtį Tarnyba atliko 1 936 įvairių gaminių grupių patikrinimus, iš kurių 31 proc. atvejų buvo nustatyti šie pažeidimai: ženklinimo reikalavimų neatitikimas, teisės aktuose numatytos privalomos informacijos nepateikimas, nenurodytas gamintojas arba importuotojas, prekė nepažymėta CE ženklu arba CE ženklas neatitiko reglamento reikalavimų, nenurodytos saugos frazės ir kt. Tikrinant ne maisto produktų atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams 2018 m. I ketvirtį daugiausiai patikrinta elektrotechnikos gaminių, žaislų, statybos produktų bei cheminių medžiagų ir preparatų. Pažymėtina, kad minėtu laikotarpiu Tarnybos specialistai Lietuvos rinkoje nustatė 10 nesaugių produktų: 6 elektrotechnikos gaminiai, 2 kosmetikos gaminiai bei 2 žaislai.