Verslas URM karštąją liniją vertina palankiai – būtiną informaciją susirinks, tačiau konkrečių išeičių tikėtis anksti

Ši savaitė buvo pirmoji, kai veikia Užsienio reikalų ministerijos (URM) įkurta karštoji pagalbos su Kinija dirbančioms įmonėms linija. Verslo atstovai vieningai sutinka, kad ministerijos pasiūlyta priemonė leis pamatyti tikrąjį padėties Kinijoje mastą, kas yra būtina, jei Pekino spaudžiama Lietuva nori sulaukti tarptautinių institucijų pagalbos. Visgi abejojama, ar URM rekomendacijos padės spręsti verslui kylančias problemas čia ir dabar.

Siekdama operatyviai reaguoti ir keistis informacija su verslu, URM gruodžio 10 d. įsteigė Lietuvos veiksmų Kinijos ekonominiam spaudimui atremti darbo grupę, kuri jau savaitę analizuoja ir vertina informaciją apie Lietuvos verslui taikomas ekonominio spaudimo priemones, siūlo pagalbos Lietuvos verslui veiksmus.

Reikalingą informaciją nukentėjusios įmonės ministerijai gali teikti telefonu arba elektroniniu paštu. URM tikina besikreipiančiųjų pateiktos informacijos dar neapibendrinusi, tačiau visus surinktus duomenis žada teikti Europos Komisijai (EK) dėl reakcijos ES lygiu.

„Užsienio reikalų ministerija pagal kompetenciją analizuoja konkrečias situacijas, suteikia reikalingą informaciją, ieško galimų sprendimų. Palaikome nuolatinius ryšius su EK ir teikiame jai informaciją“, – linijos paskirtį nurodo URM. Ji skelbia, kad Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvai klausimas iškeltas ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.

Lietuvos Kinijos prekybos asociacijos prezidentas Rokas Radvilavičius Eltai pasidžiaugė URM iniciatyva. Anot jo, verslui suteikta platforma aiškiai įvardyti realią prekybinių santykių su Kinija situaciją, o pasidalinta informacija ministerija galės pateikti tarptautinėms institucijoms – visų pirma EK ir PPO.

„Ta linija yra labai naudinga, be abejo. Susirinks URM reikalingą informaciją. O ką su ja darys – jau kitas reikalas. Jeigu reikės, turbūt pateiks EK arba PPO kaip įrodymą, kad verslas kreipėsi. Galbūt čia toks gali būti sprendimas, bet iš pradžių susirinks informaciją, kas iš tikrųjų vyksta, kokios problemos. Be šios linijos kaip jie sužinos? Čia yra geras sprendimas“, – teigė R. Radvilavičius.

Nors naująjį tiesioginį kanalą tarp URM ir verslo R. Radvilavičius giria, jis visgi nemano, kad susisiekę verslininkai turėtų tikėtis išgirsti konkrečių jų problemų sprendimų. Anot pašnekovo, ministerijos pirminis tikslas yra ne padėti verslui, o gauti reikalingus duomenis iš pirmų lūpų.

„Verslas pasakys, kokios yra bėdos, bet kad jos bus išspręstos, nėra jokių garantijų. Linija skirta ne problemoms spręsti. Ji skirta sužinoti situaciją ir kreiptis - vienur ar kitur (...) Jei diplomatinių ryšių šiuo metu nėra, likę tik simboliniai, tiesiog ta linija skirta susirinkti informaciją“, – įsitikinęs su Kinija dirbantį verslą vienijančios asociacijos vadovas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad į URM verslo ryšius Kinijoje užmezgusios LPK narės kreipiasi aktyviai.

„Tų, kuriems skauda, aktyvumas didelis“, – Eltai atskleidė V. Janulevičius. Jo duomenimis, nuo gruodžio pradžios sunkumų dėl Kinijos veiksmų patyrė apie 50 LPK vienijamų įmonių.

V. Janulevičius pritarė, kad ministerijos tikslas yra teisingas – jai reikia susidaryti aiškų problemos vaizdą ir įvertinti žalą, kurią dėl Kinijos spaudimo patiria Lietuvos verslas. Oficialios informacijos apie Kinijos ir Lietuvos prekybos trikdžius iš Pekino pusės, pastebėjo jis, nėra, todėl pats verslas turėtų deklaruoti, su kokiomis problemomis susiduria.

„Ką deklaruoja Kinijos pusė, kad nusiskundimų nėra, ir kol nėra jokių didelių nusiskundimų nėra apie ką ir kalbėti. Matyt deklaruoti trikdžius visgi reikėtų, kad bent jau turėtume kažką rankose sakydami, kad tie trikdžiai egzistuoja, ar jie tyčiniai, netyčiniai. Bet jie tokie nėra. Manau, kad priemonė tikslinga, reikia susirinkti informaciją ir pasižiūrėti galimą žalą, kokia gi ji yra“, – pažymi V. Janulevičius.

Pasak LPK prezidento, didelę nežinomybę Lietuvos gamintojai šiuo metu patiria dėl pilnai apmokėtų, tačiau vėluojančių į Lietuvą eksportuojamų kiniškų prekių. Be prailgusio ir brangstančio tiekimo, pasakoja V. Janulevičius, taip pat stringa komunikacija su Kinijos tiekėjais, konteinerių su prekėmis judėjimas.

Deklaruoti vėluojančius sandorius, pramonininkų atstovo nuomone, itin svarbu, nes tai leistų institucijoms įvertinti Kinijos spaudimo verslui mastą bei kaip iš tikrųjų nukentės Lietuvos pramonės prekybiniai ryšiai su Tolimųjų Rytų šalies partneriais.

„Dėl to mes tikrai turime teisę kalbėti apie egzistuojančią problematiką, nes tai yra mūsų apmokėtos prekės. Čia yra nupirkti daiktai, produktai, gaminiai, mašinos, žaliavos, kurios jau seniausiai buvo apmokėtos. Dėl to tą deklaruoti reikia tam, kad įvertintume mastą, nes čia irgi yra gamybinis sprendimas ir tikėtina, kad tos gamybinės grandinės nukentės ir galimai nebetieksime savo prekių savo klientams“, – sako jis.

Kamuoja nežinomybė

Komentuodamas pastarųjų dienų Lietuvos ir Pekino santykius R. Radvilavičius kviečia sekti Kinijos valstybinės žiniasklaidos kanalus, kuriuose oficialių žinių apie planus nutraukti ekonominius santykius su Lietuva nėra, tačiau apstu kritikos, esą ši vykdo Jungtinių Amerikos Valstijų užduotis ir dėl jos neapgalvoto „žaidimo su degtukais“ nukentės visa Europa.

Jo teigimu, šiuo metu prekyba su Kinija išlieka nestabili – tokia taktika esą pasirinkta tam, kad verslas jaustų diskomfortą ir galiausiai Lietuva nusileistų bei pradėtų ieškoti išeičių diplomatinėmis priemonėmis.

„Viskas turbūt vyksta „paleidimo–įtempimo“ principu: kartais yra vieni dalykai suvaržomi, paskui atleidžiami, paskui kiti suvaržomi ar atleidžiami. Viskas tam, kad jaustų įmonės tą diskomfortą, kad būtų nusiteikęs verslas prašyti, turbūt, diplomatų pagalbos, kad spręstų tą dalyką. Tai kaip priemonė, signalas“, – pastebi verslo atstovas.

R. Radvilavičius pasakoja apie vis kylančias problemas išmuitinant arba atsiskaitant už prekes. Jo teigimu, nors šiuo metu jų judėjimas atsigavo, niekas negali garantuoti, ar netrukus prekyba vėl nesutriks.

„Kažkokių problemų vis iškyla – tai su muitais, tai su pavedimais. Pavyzdžiui, su bankiniais pavedimais anksčiau į Lietuvą nepavykdavo pervesti lėšų, tačiau vakar kai kurios įmonės jau gavo pavedimus eurais iš Kinijos. Reiškia jau paleido, veikia viskas. Kiek ilgai tai veiks, be trukdžių – nežinom. Nebuvo muitinės sistemoje Lietuvos – dabar yra, leidžia išmuitinti viską. Dabar ir pavedimai atėjo į sąskaitas iš kinų pirkėjų“, – nurodo jis.

Verslas, paaiškina R. Radvilavičius, sukasi kaip išgali – pavyzdžiui, vis daugiau įmonių steigia antrines bendroves užsienyje ir tęsia veiklą per jas.

Savo ruožtu V. Janulevičius tikina kol kas pozityvių naujienų neturintis, tačiau sulaukti aiškumo ir konkrečių sprendimų tikisi iki didžiųjų metų švenčių, įsitraukus ir EK – kai tik Europos Sąjungos vykdomąją politiką formuojančiai institucijai bus pateikta daugiau informacijos apie konkrečias bėdas, kurias patiria Lietuvos bendrovės.

„Kol kas jokių didelių pozityvių naujienų neturime, bet tikimės, kad visgi reikės ieškoti kažkokių konstruktyvių sprendimų per ateinančią savaitę, nes ir EK turėtų įsijungti į visą tą veiklą. EK laukia tų konkrečių atvejų dėl vėlavimo, dėl nepakrautų prekių, dėl deklaracijų pildymo ar nepildymo, eksporto ar importo ir vienu, ir kitu atveju“, – teigia pramonininkų atstovas.

ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato. Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.

Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.

Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.

Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.

Lietuvos įmonės, susiduriančios su Kinijos ekonominiu spaudimu, kviečiamos darbo valandomis kreiptis telefonu 8 616 95910 arba el. paštu prekybosbarjerai@urm.lt. Lietuvos verslui bus teikiama informacija bei rekomendacijos dėl iškilusių prekybos su Kinija problemų. URM prašo įmonių pateikti kaip galima konkretesnę informaciją apie Kinijos muitinės ir kitų institucijų taikomus ribojimus lietuviškiems kroviniams.

ELTA