Verslas, susitelkęs į humanitarinę pagalbą, karo nuostolių kol kas neskaičiuoja

Jau dau­giau nei mė­ne­sį be­si­tę­sian­tis Ru­si­jos ka­ras Uk­rai­no­je kir­to ir Lie­tu­vos vers­lui. Ne­ma­žai šiau­lie­čių yra in­ves­ta­vę ar tu­ri vers­lo par­tne­rių Uk­rai­no­je, ta­čiau kol kas fi­nan­si­nių nuo­sto­lių be­veik nie­kas ne­skai­čiuo­ja. Įmo­nės šiuo me­tu yra su­si­kon­cent­ra­vu­sios į pa­gal­bą – tiek hu­ma­ni­ta­ri­nę, tiek fi­nan­si­nę, tiek ir prie­mo­nė­mis te­ri­to­ri­nei kraš­to ap­sau­gai. Pa­de­da ir tu­rin­tys ry­šių Uk­rai­no­je, ir su ja vi­sai ne­su­si­ję vers­lai.
 

Verslas dabar skaičiuoja paramą, ne nuostolius

Kariniai veiksmai Ukrainoje sugriovė planus nemažai daliai Lietuvos įmonių, tačiau verslas šiuo metu laikosi pozicijos, kad dabar ne metas vertinti nuostolius, o laikas susitelkti paramai.

Pasak Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) direktoriaus Alfredo Jonuškos, Europos Sąjungos rūmų šeimoje jau visi yra sutarę dėl pozicijos, kad tokia yra šio pasipriešinimo kovos kaina. Todėl verslas yra susitaikęs su galimais nuostoliais ir niekas jų dabar neskaičiuoja.

Priešingai, verslo įmonės, puikiai suvokdamos karinės agresijos grėsmę, kas kiek gali atvėrė savo pinigines ir susitelkė bendram tikslui – renka ir siunčia visokeriopą paramą kovojančiai Ukrainos tautai. Kiek tiksliai išsiųsta, sunku pasakyti, nes parama keliauja ir organizuotai, ir įmonės ar organizacijos ją siunčia savarankiškai.

ŠPPAR priklausančios įmonės kartu su Šiaulių savivaldybe Chmelnyckio gyventojams jau išsiuntė du vilkikus, pilnus čiužinių, antklodžių, šiltų rūbų, maisto konservų, šokolado ir geriamojo vandens.

Remia ir patalais, ir pinigais

Šiaulių „Neaustinių medžiagų fabriko“ grupė veiklą Ukrainoje vykdo jau keliolika metų. Į dvi siuvimo ir pagalvių gamybos įmones Berdičevo (Žitomyro srityje) mieste buvo investuota apie 2 mln. Eur,
iki karo jose dirbo 220 žmonių. Prasidėjus karui, gamyba sustojo, tačiau humanitarinė ir finansinė pagalba tiekiama nenutrūkstamai.

„Tą ketvirtadienį tiesiog natūraliai sustojo abi gamyklos. Veikla buvo palaikoma tik humanitariniais tikslais – keletas darbuotojų teikia pagalbą iš sandėlio pagalvėmis ir antklodėmis Ukrainos kariuomenei ir ligoninėms. Kiek paprašo, tiek ir duodame“, – vien per pirmąją savaitę sako tūkstančiais patalų Ukrainoje išdalijęs, dar vėliau ir iš Šiaulių tūkstančiais jų išsiuntęs „Neaustinių medžiagų fabriko“ direktoriaus pavaduotojas Kristijonas Grušas.

Visai įmonių grupei veikla Ukrainoje sudarė 1,5 proc. Šiuo metu gamybos veiklą bandoma bent iš dalies atnaujinti. Verslininkai net galimų finansinių praradimų kol kas neskaičiavo, nes ne tai dabar svarbiausia.

„Gal keistai nuskambės, bet visų pirma vertiname, ką turime daryti humanitariniais tikslais. Apie patį verslą didelių diskusijų dar ir neturėjome. Visų pirma norime, kad baigtųsi karas ir kad mūsų darbuotojai būtų saugūs. Bandome pasirūpinti jais kiek galime, o apie verslą spręsime, kai bus jau kažkas šiek tiek aiškiau. Dabar mums tai – tikrai ne pirminis klausimas“, – sako K. Grušas.

Tik karui prasidėjus, visa „Neaustinių medžiagų fabriko“ įmonių grupė priėmė sprendimą skirti periodinę finansinę paramą darbuotojams. Ukrainiečiams pavaldiniams jau pervesta 80 tūkst. Eur ir, siekiant juos išlaikyti, planuojama tai daryti dar kažkiek laiko ateityje.

Kompensuos kitos rinkos

Sunkvežimių dalių prekyba užsiimanti bendrovė „Jupojos technika“ prekiauja 20 šalių, tarp kurių Ukraina užėmė 40 proc.

„Ukraina buvo viena iš didžiausių mūsų eksporto rinkų ir šiandienė situacija yra tokia, kad pardavimai, žinoma, yra visiškai sustoję. Yra likę ir klientų, kurie jau aišku, kad neapmokės, ir čia nieko nepadarysi. Mes jau su tuo susitaikę. Sustoję pardavimai į Ukrainą mums nubrauks kokį 10 proc. pajamų. Bet tai kompensuojama. Karo metu negali neturėti kažkokių nuostolių iš pirkimų ar iš pardavimų pusės: kai kuriems nuplaukė pinigai, kurie sumokėti ten, pas rusus, baltarusius, ukrainiečius. Bandome gyventi, ieškoti ir kitų rinkų, kad kompensuotume praradimus“, – sako bendrovės „Jupojos technika“ vadovas Raimundas Vaišvilas.

Bendrovė džiaugiasi, kad partneriai Amerikoje kaip tik pradėjo užsisakinėti sunkvežimių dalis ir tai padės kompensuoti praradimus dėl karo Ukrainoje.

„Toliau žiūrėsime į Vakarų Europą ir būtent tas šalis, kurios palaikė JT nutarimą. Ten labai aiškiai išsiskiria geografija, kur yra šalys, rizikingos tiek pirkti, tiek parduoti, o kur patikimos ir taiką mylinčios šalys. Verslas, manau, kažkaip sugebės, jei ką – suremsime pečius. Pirmą karo dieną su darbuotojais darėme susirinkimą: kad dirbame, taupome, kad šeimose pataupytų, atsargoms turėtų. Apsitarėme, nes tai kliudo ne vieną sektorių, tai kliudo visą ekonomiką ir niekam lengva nebus“, – apie perspektyvą sako R. Vaišvilas.

Kai kurie ryšiai nutraukti specialiai

Verslui dabar aišku, kad bet kokia veikla Ukrainoje yra rizikinga, o su Baltarusija ir Rusija bendradarbiavimas nutrauktas specialiai, laikantis sankcijų ir politinių motyvų.

„Labai gaila buvo nutraukti bendradarbiavimą su viena įmone Kaliningrado srityje. Tai šeimos įmonė, pusiau vokiečių kapitalo. Juos dabar žiauriai užblokuos visi ir jiems iš niekur nėra galimybių. O į Rusiją mes ir patys sustabdėme, nes matome, kad ten didžiajai daliai žmonių išplautos smegenys ir net nesinori nei bendrauti, nei dirbti toliau su jais. Nes jei esminių dalykų negali suprasti ir yra pateisinamas karas, tai kaip gali bedirbti?“ – apie nutrauktas sutartis sako „Jupojos technikos“ direktorius.

Tačiau jis neabejoja, kad kai Ukraina atsigaus, verslas ten mes didžiulius pinigus: bus investuojama, vyks statybos, visi verslai turės ten ką veikti. Kaip dabar pagalba prieš okupantus kovojančiai Ukrainai tapo firminiu ženklu, taip ir po karo investicijos atstatomoje Ukrainoje irgi taps verslo kokybės žyma.

Finansinė šiauliečių bendrovės parama Ukrainos verslo partneriams keliauja per tarptautinę prekybos organizaciją „NEXUS Automotive International“. Ukrainos partneriams, kuriems pavyko išsaugoti nesusprogdintus technikos sandėlius, bendradarbiaujant su muitine, netoli Vilniaus įrengta pusės hektaro atviro lauko aikštelė. Į ją ukrainiečiai bando atvežti ir saugojimui palikti technikos: traktorių ir kitos žemės ūkio technikos.

Padeda net visiškai įšaldę veiklą

Kai kurie verslininkai, kurių veikla didžiąja dalimi susijusi su Ukraina, šiuo metu apie finansinę situaciją net vengia kalbėti. Nes situacija tokia kebli, jog veikla visiškai sustojusi, o perspektyva neaiški. Nepaisant to, šiauliečių bendrovė „Frigolita“ savo partnerius dar karo pradžioje parėmė finansiškai.

„Pervedėme jiems keletą tūkstančių eurų. Kai parašė: „Išgelbėjote mažiausiai dešimt žmonių gyvybių“, šiurpas nuėjo per kūną. O verslas išsilaižo – eina į kitas rinkas ir pan. Bet, žiūrint į žmones, darbuotojus, šeimos narius, tai visiems nusvirę rankos… Bet turime išlikti stiprūs“, – apie dvilypes emocijas kalba įmonės atstovas.

Pažymėtina tai, kad verslo partneriai ukrainiečiai, gana pasiturintys žmonės, galėjo sau leisti pabėgti iš šalies ir įsikurti saugiai, tačiau liko tėvynėje kovoti. Priklausantys medžiotojų būreliams žmonės su bendraminčiais yra įkūrę vietinį fondą, per kurį savo jėgomis iš Lenkijos stengiasi įsigyti apsaugos priemonių.

„Perka ir vežasi šalmus bei neperšaunamas liemenes ir naktimis eina… į medžioklę. Ta prasme... ne gyvūnų... okupantų…“ – žodžius atsargiai renka pašnekovas.

Kovotojams perkami visureigiai

Paramą Ukrainai tiekia ir daugybė su šia šalimi jokių verslo interesų neturinčių bendrovių. Viena didžiausių telekomunikacijų bendrovių Šiaurės Lietuvoje UAB „Splius“ nupirko du visureigius ir atidavė juos Ukrainai per VšĮ „Mėlyna ir geltona“ (Blue/Yellow). Šioji informavo, kad labai reikalingos mobilios transporto priemonės kariškių specialiosioms operacijoms.

„Mums pasakė, kad reikalingi dyzeliniai džipai su kiek įmanoma mažiau elektronikos, su mechanine pavarų dėže keturiais varomaisiais ratais ir pilnu dyzelino baku. Tokių ir ieškojome“, – sako bendrovės direktorius Arymantas Klapatauskas.

Bendra paramos vertė maždaug 13 800 Eur. Vadovą, kuris pats dalyvavo automobilių paieškose ir pirkimuose, maloniai nustebino žmonių noras padėti.

„Mes perskambinome gana daug žmonių. Ir kas įdomiausia – dalis jų, kai sužinodavo, kokiam tikslui juos perkame, patys pasakydavo, kad jų džipai turi tam tikrų problemų ir jie nerekomenduoja tų džipų siųsti į Ukrainą. Tai reiškia, kad žmonės jaučia atsakomybę už tuos, kurie važinėsis tais džipais Ukrainoje. Ir tų abiejų džipų savininkai net pamažino kainą“, – maloniai nustebintas lietuvių sąmoningumo ir atsakingo požiūrio, sako A. Klapatauskas.

Šia parama Ukrainos kovotojams „Splius“ apsiriboti neketina. Ieško dar vienos tikslinės transporto priemonės, tačiau, anot jo, šiuo metu kuo mažiau informacijos – tuo geriau.

„Galvoju, kad geriau pinigus panaudoti gynybai ir priešo naikinimui ir kęsti nepriteklių, jei prireiktų, bet apginti savo laisvę“, – sako A. Klapatauskas, kurio ši mintis turbūt išreiškia bendrą poziciją.

Dar tris visureigius džipus Ukrainai nupirko ir Šiaulių Rotary klubas. Visi penki automobiliai buvo nudažyti chaki spalva, užpildyti kuru ir prie sienos juos visus atvažiavę pasiėmė patys kariškiai.

Bendrovė skiria dėmesio ir Ukrainos karo pabėgėliams: 150 šeimų, įsikūrusių Šiauliuose, nemokamai teikiamos televizijos ir interneto ryšio paslaugos.