Verslas ragina skubiai suvaldyti situaciją elektros rinkoje

Lietuva

Pixabay nuotr.

Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

245283

Verslas, skaičiuodamas veiklos kaštus su devynis kartus išaugusia elektros kaina, piktinasi, kad energetikos brangmečiu remiami tik privatūs asmenys, verslui paramos paketai dar neaiškūs. Todėl Lietuvos pramonių, prekybos ir amatų rūmų asociacija šią savaitę kreipėsi į Vyriausybę, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, ragindama neatidėliotinai imtis priemonių suvaldyti situaciją elektros energijos rinkoje. Esą, nieko nedarant, gresia ne tik ekonomikos sąstingis, bet ir recesija, o tai – verslo iškėlimai, galimi bankrotai, žmonėms – mažesnės pajamos ir nedarbas.

Verslas supyko

Elektros kaina Lietuvoje nuo pernai išaugo ne procentais, o kartais – maždaug 9 kartus. Kadangi tai sutapo su elektros rinkos liberalizavimu šalyje, Vyriausybė buvo parengusi paramos gyventojams mechanizmą, t. y. pereinamuoju laikotarpiu taiko kompensacijas.

O štai verslo įmonėms šioje netikėtoje situacijoje liko viena – skaičiuoti augančius veiklos kaštus, kelti kainas ir iškristi iš rinkos arba iškelti veiklą į kitas šalis. Mat Vyriausybė jokių pagalbos priemonių juridiniams asmenims nenumatė. Elektros energijos vartojimas būtina gamybinių procesų dalis: energijai imliose šakose jos kaštai savikainoje sudaro net iki 15 proc.

Daugiau nei šimtas šalies verslo įmonių vadovų, kuriuos vienija Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (toliau LPPAR) į posėdį situacijai Lietuvos elektros energijos rinkoje aptarti pasikvietė Lietuvos energetikos agentūros direktorių Virgilijų Poderį. Jis pristatė situaciją ir kaip išeitis verslui tegalėjo pasiūlyti sugriežtinti apskaitą, mažinti vartojimą ir kreiptis konsultacijų į energetikos specialistus.

Verslas supyko ir šią savaitę išsiuntė raštą Vyriausybei, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, kad šios neatidėliotinai imtųsi priemonių suvaldyti situaciją elektros energijos rinkoje.

„Vyriausybė nesupratingai žiūri į verslą. Ji nesupranta, kad tai tie patys rinkėjai, tik jie dirba versle. Remdama verslą, ji remia rinkėjus. Reikia kažką daryti, nes problema yra ypač tiems verslams, kurių veikloje energetika didelė dedamoji ir čia galimi du dalykai: verslas išeis į Lenkiją arba užsidarys, nes neatlaikys konkurencijos su kaimynų verslais“, – įspėja LPPAR prezidentas, bendrovės „Lietkabelis“ vadovas Sigitas Gailiūnas.

Dialogas prasidėjo: kalbama apie pusę milijardo eurų verslo paramai.

Tampame brangesni ir nebekonkurencingi

Kol tikslus priemonių paketas Lietuvos verslui dar tik rengiamas, kitos šalys jas jau taiko. Pavyzdžiui, Latvijoje, kai tik kainos pradėjo augti, 4 mėnesius verslo įmonės nemokėjo nei už galią, nei už pristatymą, nuo šio rugsėjo iki kitų metų balandžio kaimynų Vyriausybė vėl planuoja taikyti šią energetinius kaštus mažinančią priemonę. Estija, Lenkija ir kai kurios pietų šalys išimties tvarka keitė elektros kainos skaičiavimo metodikas.

Tuo metu lietuviškos produkcijos savikaina tarptautinėje rinkoje tampa 10–15 proc. didesnė, siūlant brangiau, sunku konkuruoti, prarandami klientai, yra tikimybė ir visiškai iškristi iš rinkos.

„Eksportas – Lietuvos ekonomikos stuburas ir jei jis „užlinks“, tai bus labai blogai ir įmonėms, ir darbuotojams“, – įsitikinęs tauragiškis politikas ir individualios įmonės verslininkas Sigitas Mičiulis.

Kaimyninių šalių įmonės už tuos pačius išteklius moka mažiau. Visose kaimyninėse šalyse (Lenkija, Latvija, Estija, Švedija) veikia elektros energijos biržos modelis, tačiau Lietuvoje kaina yra didžiausia. Kaimyninėje Lenkijoje ji net 1,8 karto mažesnė.

„Stebiu kainas: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija. Anksčiau beveik nesiskirdavo, o dabar mes mokame brangiausiai. Man nebūtų skaudu, jei visi mokėtume kad ir po 1 000, bet visi mokėtume vienodai, o dabar mes lekiame iš konkurencijos. Kas darosi?“ – dėl prarandamų galimybių konkuruoti piktinasi šiauliškės įmonės „Neaustima“ vadovas Raimondas Lukauskas.

Sumažinti elektros kainą galimybių yra

Paraginęs imtis neatidėliotinų priemonių, verslas siūlo ir keletą išeičių. Viena jų – finansinis rezervas valstybinėse įmonėse ESO ir LITGRID. Esą būtų galima sumažinti ar iš dalies bent laikinai atsisakyti, kaip tai padarė latviai, perdavimo ar galios mokesčių, sumažinti PVM, kurio irgi surenkama daugiau, nei buvo planuota.

„Visi elektros tinklai tapo ESO nuosavybe. Sau ją kartais vadinu ekonomikos smogikų organizacija, nes jie ima didžiulį mokestį už tai, kad tik perduoda elektrą. Elektros tinklai yra visos tautos turtas, o naudojasi tik saujelė. Tokiu energetinės krizės momentu gal būtų galima sumažinti tą mokestį, nes, kiek žinau, apie milijardą surenka už perdavimą? Antras pasiūlymas – sumažinti PVM, juk kai elektros kaina išaugo 9 kartus, tai ir PVM surenkama 9 kartus daugiau. Kur jie deda tuos milijonus, tai gal PVM iki ankstesnio būtų galima sumažinti? Jokių papildomų kaštų tam nereikia, tik politinio sprendimo“, – svarsto Šiaulių bendrovės „Skorpionas“ vadovas Leonas Šniras.

Deja, pasak Lietuvos energetikos agentūros direktoriaus V. Poderio, to padaryti negalima, nes ESO ir LITGRID, nors ir yra valstybinės įmonės, yra akcinės bendrovės, todėl negalima, šiaip sugalvojus, atimti iš jų sugeneruoto pelno.

„Tai yra valstybinės įmonės, daugiau niekas tokių funkcijų neatlieka ir nemažos lėšos sugeneruojamos. Viena iš jų funkcijų – ir visuomeninis interesas. Klausimas natūraliai kyla – kodėl privatiems asmenims atsiranda galimybė kompensuoti, o verslui, kuris tą asmenį įdarbina ir mokesčius moka, to nėra?“ – replikuoja posėdžio moderatorius, Šiaulių PPAR prezidentas Vytis Lembutis.

„Raginame kuo skubiau sukurti paramos schemas verslui, peržiūrėti energetikos bendrovių teikiamų paslaugų tarifus. Iš šios situacijos jos neturi gauti didelio pelno, mokėti dividendus kaip „grąžą valstybei“, – rašoma rašte Vyriausybei.

Ydinga metodika

Dar viena kainos mažinimo galimybė, kurią siūlo verslas Vyriausybei, – nedelsiant pakeisti kainų skaičiavimo metodiką. Verslo atstovai šią metodiką įvardija kaip ydingą – esą gal ir buvo ji tinkama, kai kaina stabili, bet dabar fiksuoti kainą aukščiausiame taške nesąžininga.

„Sukurta ydinga metodika: juk niekas nemokė mokykloje, kad kaina nustatoma, žiūrint į maksimumą, juk skaičiuojamas vidurkis. Mes permokame daugiau nei tris kartus, lyginant su kaimyninėmis šalimis“, – stebisi Sigitas Leonavičius, Vilniaus PPAR prezidentas.

Esamas biržos ribinės kainos nustatymo modelis, kai kaina nustatoma pagal rinkai pasiūlytą didžiausią kainą, yra visiškai netinkamas. Modelį keisti Vyriausybės galioje, tačiau ji to nesiėmė kaip šalys kaimynės, delsia ir dabar. Verslas supranta, kad Lietuvoje pati brangiausia elektra ne dėl rinkos.

„Ne rinka lemia pagrindinę elektros kainą, o tam tikra nustatyta skaičiavimo metodika. Kas liūdna – mūsų elektros kaina didesnė nei latvių ir estų, jau nekalbant apie lenkų. Tai kirs mūsų verslo konkurencingumui. Toks skaičiavimas, koks yra dabar, ne tik kad nėra teisingas, bet ir nesąžiningas prieš vartotojus“, – sako V. Lembutis

„Baltu pavydu pavydžiu lenkams jų Vyriausybės. Supratau, kad mūsų valdžia kartu su LITGRIDU ir ESO po karo Ukrainoje priedanga daro šitą tautos ir verslo genocidą, vien tik pakeitus kainos skaičiavimo metodiką ir sumažinus PVM, kuris išaugo, nieko nesukuriant. Tinklai, kurie nieko neinvestavę, už skirstymą iš mūsų lupa paskutinį kailį. Mus, pramonę, eksportuojantį verslą ir visus žmones, apgavo – mus agitavo atsisakyti kietojo kuro ir investuoti į šilumos siurblius – tai visi mes šiandien likome ant ledo. Kolegos žiūri į Lenkiją ir galvoja apie verslo iškėlimą“, – nusivylęs kalba S. Leonavičius.

Pagalbos reikia greitai

Užsimezgęs dialogas ir energetinių priemonių paketas verslui ant Vyriausybės stalo teikia vilties. Verslo atstovai tikisi, gal jis ten neužsigulės, nes paramos reikia jau dabar.

Verslo įmonės ir pačios ieško būdų, kaip turėti kuo daugiau savos energijos, tačiau tai nevyksta greitai.

„Mums sąnaudos didės 10–15 proc. Ieškome, bet kol kas nematome realių variantų, kaip tai suvaldyti. Turėsime saulės baterijas, bet nors ir nuklotume jomis visą savo stogą, tai tenkintų tik 5 proc. mūsų poreikių. Galvojame ir apie nutolusios saulės elektrinės statybą, bet tai užtruks kelerius metus. Todėl, jei neįvyks dabar pat kažkokių pasikeitimų, mūsų laukia labai brangios energijos metai“, – be didelio optimizmo kalba kauniečių žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ vadovas Mantas Rudaitis.

Įmonės ieško galimybių gamintis elektrą dyzeliniais generatoriais, ji būtų pigesnė nei biržoje, tačiau skundžiasi, kad iš ESO negauna atsakymų, kaip galėtų ją naudoti. Taip pat prašoma, kad kurui, kuris naudojamas generatorių elektros energijos gamybai, nebūtų taikomas akcizas. Skubinama, kad atokesniuose Lietuvos regionuose irgi būtų įdiegti išmanieji elektros skaitikliai, kurie suteiktų galimybę brangiosiomis piko valandomis visai nenaudoti elektros.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt