Verslas neuždirba, bet išgyventi gali

Pastaruoju metu daugiausia šurmulio koronaviruso fone sukėlė barų, restoranų ir kavinių savininkų nepasitenkinimas stringančia Vyriausybės parama. Šimto įstaigų darbuotojai išėjo protes­tuoti, atkreipdami dėmesį į tai, kad jų nepasiekė net pirmasis paramos verslui paketas. Pirmadienis nebuvo džiaugsmingas ir tolimųjų reisų vairuotojams, kurie gavo prievolę grįžę iš rei­so 10 dienų saviizoliuo­tis.

Toks sprendimas penktadienį priimtas Ekstremalių situacijų operacijų vadovo, siekiant užkirsti kelią pavojingų koronaviruso atmainų plitimui. Šio sprendimo būtinybe abejoja tiek vairuotojai, tiek įmonių vadovai.
Vežėjai – saugiausia grupė
Vežėjų įmonės „USVA“ direktorius Valerijus Usenko sako, kad jo įmonės darbuotojams reikalavimas saviizoliuotis didelės reikšmės neturi. Įmonėje dirba daug ukrainiečių ir baltarusių, kurie po reiso ilsėtis vyksta į gimtąją šalį. Lietuviai po du mėnesius trunkančios kadencijos namuose ilsisi mėnesį, todėl nėra problemų 10 dienų saviizoliuotis. Daugiau keblumų naujas reikalavimas turėtų sukelti tiems, kurie važiuoja trumpais reisais ir namuose pabūna dieną, dvi. Vairuotojai per šias dienas negalės susitvarkyti jokių svarbių reikalų. Negana to, vairuotojai abejoja, ar galės apsipirkti parduotuvėje prieš kelionę, ar gali degalinėje piltis degalus. V. Usenko manymu, iš medicininės pusės saviizoliacija po reiso gal ir atrodo reikalinga, bet toks sprendimas turi būti paremtas konkrečiais faktais. Nuo to karto, kai liepos mėnesį vienoje Kauno įmonėje užfiksuotas koronaviruso židinys – tąkart sirgo uzbekų tautybės vairuotojai – V. Usenko nėra girdėjęs apie židinius vežėjų įmonėse, jo įmonėje taip pat neuž­fiksuota su­sirgimų. „Manau, kad vairuotojai yra pati saugiausia grupė, kuriai susirgti koronavirusu yra maža tikimybė. Vairuotojams sudaromos galimybės visiškai išvengti kontaktų su žmogumi, vilkikai gali būti pakrauti, vairuotojui iš jo neišlipus, krovinį gali suveržti jau išvažiavę iš įmonės teritorijos. Švelniai tariant, keista, kad tuomet, kai susirgimų skaičiai buvo dideli, vai­ruotojai neprivalėjo saviizoliuotis, o kai susirgimų mažėja, įvesta privaloma saviizoliacija. Tokie sprendimai atrodo nelogiški“, – mano V. Usenko.
Nedidelės vežėjų įmonės „Pinela“ direktorius Nerijus Pinelis sakė, nei jis, nei vairuotojai nesuprantantys privalomos saviizoliacijos. „Neteko girdėti, kad vežėjų įmonėse būtų užfiksuoti susirgimai koronavirusu, todėl kyla abejonių, ar toks sprendimas tikrai reikalingas. „Vairuotojai labai nepatenkinti dėl saviizoliacijos, dalis jų net nenori į reisą vykti, kiti neturi kas apipirks į reisą. Keista, kad būtent dabar, kai karantinas buvo atlaisvintas – atidarytos parduotuvės ir kirpyklos – vairuotojai privalo izoliuotis. Dar keisčiau, kad vairuotojo šeimos nariai neprivalo izoliuotis. Jei vairuotojas susirgs, tai didelė tikimybė, kad susirgs ir žmona, kuri vėliau nueis į kirpyklą ir ten išplatins virusą“, – sprendimų logika abejojo N. Pinelis.
Trūksta argumentų
Į Vokietiją važinėjantis vairuo­tojas Deividas sako, kad įmonės, kuriose jis kraunasi, net neleidžia įeiti į įmonės patalpas. „Įmonės tikrai nenori, kad įsipliekstų koronaviruso židiniai ir sustotų verslas, todėl neleidžia vairuotojams eiti į biurą. Kai paruošia dokumentus, palieka juos priekaboje. Neturime jokių kontaktų. Labai keista, kad suvaržoma tolimųjų reisų vairuotojų laisvė, kai žmonėms leidžiama ilsėtis užsienyje, kai emigrantai laisvai gali atvykti į Lietuvą. Vairuotojai jaučiasi diskriminuojami, todėl norisi bent žinoti, kuo remiantis priimti tokie sprendimai“, – sako vairuotojas.
Pirmadienį Susisiekimo ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad privaloma saviizoliacija įvesta, siekiant užkirsti kelią pavojingų koronaviruso atmainų plitimui. Ministerijos pasiteiravome, kokiais faktais paremtas šis sprendimas. Gal tarp vežėjų fiksuojami susirgimų židiniai, gal yra konkretūs skaičiai, kiek vairuotojų virusu užsikrėtė reise. Gavę užklausą, Susisiekimo ministerijos atstovai pa­tarė kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau iki laikraščio išlei­dimo atsakymo gauti nespėjome.
Nepalikti likimo valiai
Vasario 20 dieną šimto barų, restoranų ir kavinių darbuotojai protestavo prieš Vyriausybės taikomus suvaržymus jų verslui. Kavinių ir barų savininkai Vyriausybės reikalavo kuo greičiau pervesti pirmo paketo paramą maitinimo įstaigoms, kurios dėl biurokratinių kliūčių vis dar nieko negavo, bei kuo greičiau pervesti ką tik patvirtintą antrąjį paketą.
Žinių, kad verslininkai būtų protestavę Elektrėnų savivaldybėje, neturime, tad nusprendėme pa­sidomėti, ar Vyriausybės parama pasiekė vietinius verslininkus.
Didžiausio Elektrėnuose restorano ir viešbučio „Perkūnkiemis“ savininkas Danius Kubilius sako, kad informacija žiniasklaidoje apie žlugdomą verslą nėra teisinga. „Įmonė paskelbė prastovas ir gauna subsidijas iš Užimtumo tarnybos. Nors darbuotojai nedirba, bet gauna minimalų atlyginimą siekiančias išmokas. Ir neteko girdėti, kad skųstųsi. Žinoma, jei žmonės turi paskolų, tuomet sunkiau, bet išgyventi tikrai galima“, – kalbėjo D. Kubilius.
Nors dalis verslininkų skundžiasi, kad Vyriausybės parama stringa, D. Kubiliaus įmonė iš Vyriausybės jau gavo pirmąjį paramos paketą, siekiantį 30 proc. per metus sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio, t. y. 2 780 Eur. Įmonė taip pat pasinaudojo galimybe atidėti mokesčius „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių. Atidėjus mokesčius juos reikia sumokėti praėjus 10 dienų po karantino pabaigos. Per pirmąjį karantiną šis terminas buvo 2 mėnesiai. Trūkstant pajamų, yra galimybė sudaryti sutartį su „Sodra“ ir mokesčius mokėti suderintu grafiku. D. Kubilius sako, kad sąlygos, lyginat su pirmuoju karantinu, yra geresnės – darbdaviams nebeliko pareigos prie darbuotojo atlyginimo prisidėti savo lėšomis. D. Kubilius sako, kad situaciją vertina pozityviai. „Verslo paskirtis užsidirbti. Nors šiuo metu tokios galimybės neturime, bet nesame palikti likimo valiai“, – sakė verslininkas.
D. Kubiliui antrino kavinės „Šaltinėlis“ direktorius Martynas Drelingas. „Mes nedirbame nuo praėjusių metų lapkričio 7 d. ir net nežinome, kada vėl bandysime, nes išsinešimui per mažai užsakymų. Po pirmo karantino turėjome klientų antplūdį, o vėl paskelbtas karantinas viską staigiai nutraukė. Paramai paraiškas teikiam ir viską greitai gaunam. Darbuotojai prastovose ir laiku gauna atlyginimų subsidijas. Iš tiesų galime ramiai laukti karantino pabaigos“, – sakė M. Drelingas.
Nepaisant to, kad restoranai ir kavinės durų klientams neatveria, žmonės alkani nelieka. Dalis kavinių maistą ruošia išsinešimui, todėl į darbą valgio neštis žmonėms nereikia. Užsakymų netrūksta ir greito maisto užkandinėms, kurios leidžia žmonėms pakeisti įprastą racioną ar paįvairinti karantino vakarus ar savaitgalius.
Trūksta informacijos
Kiekvienam savos bėdos. Verslininkai laukia tos dienos, kada vėl galės dirbti, vairuotojai svarsto, kas apipirks kelionei, o savivaldybės senjorai toliau gauna pirmąją vakcinos dozę. MediCA klinikoje prisirašiusi elektrėniškė Marytė stebėjosi, kad po skiepo nejuto jokių nemalonių simptomų, apie kuriuos pranešama žiniasklaidos priemonėse.
Sveikatos apsaugos ministras Arū­nas Dulkys per televiziją kalbėjo, kad apie skiepus žmones turi informuoti ne politikai, o gydytojai. Gal taip ir turėtų būti, bet kaip pasiekti, kad tai virstų realybe. Skaitytojas Algirdas gavo kvietimą skiepytis, tačiau paskendęs informacijos gausoje, abejoja, ar skiepytis tikrai verta. Prieštaringa informacija skelbiama visuomenės informavimo priemonėmis, prieš skiepus pasisako draugai ir artimieji. Algirdas bandė prisiskambinti savo šeimos gydytojai ir pasikonsultuoti, bet nepavyko. „Prisiskambinti daktarui prilygsta prisiskambinti į Mėnulį“, – sako vyriškis. Nepavykus pasikalbėti su gydytoja skaitytojas paskambino į redakciją paklausti nuomonės apie skiepus. Mes patarėme pasitikėti medikais, tačiau skambutis patvirtino faktą, kad žmonėms trūksta informacijos apie vakciną.
Antradienį antrąjį skiepą gavo savivaldybės medikai ir vaistininkai. Kitaip, nei skiepijant švietimo darbuotojus, medikai buvo kviečiami jiems paskirtu laiku. Niekas už durų nešalo, ir Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centre grūsties nebuvo, visi laikėsi tvarkos ir saugaus atstumo.

Vakcinavimas – ne pageidavimų koncertas
Elektrėnų ligoninės direktorius Edmundas Niparavičius sako negirdėjęs, kad Elektrėnų savivaldybėje paskiepyti asmenys būtų sulaukę itin ryškių organizmo reakcijų. „Jei po skiepų žmogus jaučia tam tikrus simptomus, tai yra ne pašalinė, o savita organizmo reakcija į skiepą. Savitą organizmo reakciją sukelti gali kiekvieni skiepai. Pavyzdžiui, kai vaikai skiepijami nuo meningokoko infekcijos, gydytojai informuoja tėvus, kad jie atsineštų paracetamolio, nes gali pakilti temperatūra, vaikas gali tapti neramus. Šios reakcijos yra prognozuojamos ir tėvai jas priima kaip normalias. Abejonės skiepais ir reakcijų į skiepus sureikšminimas yra žurnalistų kuriamo ažiotažo pasekmė. Abi vakcinos, kurias gauna Elektrėnai, yra patvirtintos, saugios ir efektyvios. Kokias vakcinas gauname, tokias ir naudojame. Sistema nepajėgi skiepyti žmonių pagal pageidavimo koncerto principą. Dabar yra 3 vakcinos rūšys, vėliau bus 5–6, tad apie skiepijimą pagal pageidavimus negali būti nė kalbos. Iki šios dienos, jei žmogus atsisako skiepytis, jo vakcinavimas nusikelia į tolimą ateitį, nes skiepijimas vyksta pagal prioritetus. Šią savaitę buvo paskiepyta daugiau kaip 400 asmenų. Pirma vakcinos doze jau paskiepyti pedagogai, medikai ir vaistininkai gavo antrąją dozę, kitą savaitę senjorai taip pat bus skiepijami antrąja vakcinos doze. Pirma skiepijami 65+ amžiaus grupės senjorai, o palaipsniui bus skiepijami vis jaunesni“, – apie skiepijimo procesą pasakojo E. Niparavičius.
Vakcinacijos procesą savivaldy­bėje organizuojančios Elektrėnų ligoninės direktorius sakė esantis dėkingas Vievio sveikatos priežiūros centrui, Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centrui, MediCa klinikai, Abromiškių reabilitacijos ligoninei, Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotojai sveikatos apsaugai Virginijai Liepinytei-Medeikei bei Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biurui už sklandų bendradarbiavimą, kad sunkus vakcinacijos darbas lengviau padaromas.
Naujausia informacija
2021 m. vasario 15–21 d. surašyti 5 administracinio nusižengimo protokolai dėl karantino reikalavimų nesilaikymo: 2 dėl atvykimo į Elektrėnų savivaldybę be pateisinamos priežasties, 2 dėl artimo kontakto su kito namų ūkio nariu, 1 dėl nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės nedėvėjimo.
Vyriausybė trečiadienį iki kovo 31 d. vidurnakčio pratęsė karantiną bei leido lauke nedėvėti kaukių, jei išlaikomas 2 metrų atstumas. Judėjimo tarp savivaldybių ribojimas pratęstas iki kovo 15 dienos.
Sergamumas COVID-19 vėl ūgtelėjo ne tik Lietuvoje ir Elektrėnų savivaldybėje, bet bendroje statistikos lentelėje iš penktos vietos nuo apačios pakilome į septintą. Per savaitę savivaldybėje užregistruota 20 susirgimų, mirčių nuo COVID-19 savivaldybėje neužregistruota.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ketvirtadienį pranešė, kad Elektrėnų savivaldybėje įsikūrusio­je tvirtinimo detalių medinėms konstrukcijoms gamyba ir prekyba­ užsiimančioje įmonėje nustatyti 7 pirminiai susirgimų atvejai, 12 didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų.

Virginija Jacinavičiūtė