Verslas „kosmosu“ vadina sutarimą dėl gynybos finansavimo: siūlo daugiau skolintis ir stiprinti vietinę karo pramonę

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius mechanizmus bei investuojant į vietinę karinės įrangos gamybą.

„Sveikintinas sprendimas, tai yra apie tai, ką verslo bendruomenė jau kalba bent porą metų, nuo tada, kai mes pasiūlėme diskutuoti apie gynybos fondą ir gynybos mokestį“, – penktadienį naują sprendimą komentavo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.

Verslo atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybė šiuo metu jau nuosekliai vykdo krašto apsaugos finansavimo didinimo politiką.

„Jau ir šių metų biudžete yra atspindėta ambicija daugiau skolintis ir taip finansuoti gynybą – tai yra sveikinti sprendimai“, – pažymėjo jis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat džiaugėsi šalies politikų dėmesiu gynybai – anot jo, „kosmosas“, kad prieš metus keltas tikslas sutarti dėl 4 proc. BVP finansavimo gynybai ne tik pasiektas, tačiau ir viršytas. Visgi LPK vadovas pridūrė, kad kitas žingsnis – didinti karinės gamybos apimtis šalies viduje.

„Reikia išleisti daugiau pinigų gamybai – gaminant pas mus tas reikalingas prekes gamybos sričiai skirtas Lietuvoje tam, kad kuo didesnė dalis tų mokesčių – iš pagamintų prekių, produktų, cheminių produktų, visų kitų gynybai skirtų reikmenų – grįžtų atgal į Lietuvos biudžetą“, – pabrėžė V. Janulevičius.

„Aš kalbu apie pirmaeilius dalykus – aš kalbu apie sprogmenis, tas pačias minas, aš kalbu apie sviedinius – apie tai, kas yra naudojama čia ir kad netektų iš kitos Europos Sąjungos pusės siųstis“, – tikino LPK vadovas.

Anot jo, ne ką mažiau svarbu yra mažinti biurokratines kliūtis ir keisti įstatymus, ribojančius gynybos pramonės gamybos pajėgumus.

„Priešiškas požiūris būtų, jei nepakeistume dabar – laisviau liberalizuoti, sertifikuoti gynybos priemones ir gaminti jas čia. Tai yra nauja galima šaka, kurią mes turėsime stiprinti“, – aiškino LPK prezidentas.

Anot jo, svarbu investuoti ir į atsinaujinančią energetiką, kritinės infrastruktūros apsaugą.

Siūlo skolintis per europinius mechanizmus, palaiko visuotinį NT mokestį

Politikams ketinant ženkliai didinti gynybos finansavimą, verslo atstovai sutinka – skolinimasis yra geriausias būdas surinkti papildomų lėšų, tačiau V. Janulevičius pabrėžia, kad tai – trumpalaikė priemonė, į kurią reikėtų įtraukti ir europinius mechanizmus, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės arba RRF lėšas, kurti bendrą gynybos fondą.

„Kitos išeities mes kaip ir neturime, nes kitu atveju mes stabdytume ekonomiką. Tai taip, skolinimasis išlieka prioritetu, tuo labiau EURIBOR mažėja, pinga. Esminis dalykas – reikėtų „atpalaiduoti“ ir Europos finansavimus. (…) Gynybos poreikiams tenkinti, be abejo, bus fondas toks ir komisaras Kubilius tuo užsiima“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Visgi jis pridūrė, kad prie derybų stalo reikės peržiūrėti ir dalį mokesčių šalies viduje. Šiuo tikslu, anot V. Janulevičiaus, būtų galima didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), darant išimtis tik skurdžiausiems gyventojams, pensininkams.

„Tai būtų paprasčiausiai finansuojamas mokestis. (…) Galbūt tie vartojimo mokesčiai turėtų būti žiūrimi, nes Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija kalba apie tai, kad mažiausiai ekonomiką stabdo (…) pinigų vartojimo mokesčiai, tai galbūt kai kuriems svarbiems labai produktams tas PVM turėtų būti peržiūrimas mažinimo tvarka “, – dėstė jis.

Anksčiau verslas jau kalbėjo ir apie visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį, V. Janulevičius tikino šią idėją palaikantis. 

Skolinimąsi gynybai kaip šiuo metu tvarų sprendimą yra skatinęs ir  „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas – jo teigimu, skolas grąžinti būtų galima pasiekus planuojamą 100 mlrd. eurų BVP vertę, skatinant aukštąsias technologijas.

Šių metų biudžete gynybos reikmėms numačius skolintis papildomus 800 mln. eurų, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė anksčiau yra išsakiusi nuomonę, jog Lietuva galėtų pasiekti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai.

Kaip skelbta anksčiau, po spalį vykusio VGT posėdžio pranešta, jog kariuomenės divizija negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki 2030 m., kaip kad planuota. Prezidentūros vertinimu, jeigu finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, o situacija gynybos pramonėje nesikeis, divizija įgis pajėgumą tik 2036–2040 m.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda yra teigęs, jog, norint suformuoti diviziją iki numatyto termino, asignavimai gynybai turėtų siekti 5,5 proc. nuo BVP.

VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.