Verslas įvertino besivystančią premjero istoriją: neskaidrumo šešėliai daro žalą šalies įvaizdžiui

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda davė dvi savaites ministrui pirmininkui Gintautui Paluckui pasiaiškinti dėl pastaraisiais mėnesiais kilusių skandalų, arba įsivertinti galimybes tęsti darbą Vyriausybės poste. Anot verslo atstovų, užsitęsusi premjero situacija nėra nepataisomas smūgis Lietuvos įvaizdžiui ir investicinei aplinkai, tačiau tai neabejotinai daro žalą.

„Man neramu, kad apie visas šias istorijas yra diskutuojama jau gana ilgai, o tai ir iš valstybės valdymo, ir iš įvaizdžio perspektyvos mums neprideda balų“, – antradienį Eltai komentavo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.

„Akivaizdžiai jaučiasi, kad šitas klausimas turi tam tikrą neigiamą poveikį viešajam administravimui ir kitiems sektoriams. Gal truputį mažiau problemų iškyla, nes tai vyksta vasarą. Jei tai būtų aktyvus politinis sezonas, tai potencialiai galėtų sukelti visišką paralyžių“, – teigia sektoriaus atstovas.

Tai, kad politinis neapibrėžtumas verslui niekada nėra geras dalykas, sako verslo asociacijos „Investors‘ Forum“ ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis. Jo manymu, ant premjero G. Palucko verslų užkritęs neskaidrumo šešėlis tą neapibrėžtumą didina, tačiau tai nėra lemiamas kirtis Lietuvos įvaizdžiui.

„Neapibrėžtumas verslo investuotojams visada yra negerai, ypač dabartinėje aplinkoje, kai užsienio investuotojus ir taip neramina geopolitinės bei kitos rizikos. Kai matome, kad yra neskaidrumo šešėliai Lietuvos premjero veikloje, tai taip pat yra neigiamas faktorius“, – Eltai sakė V. Tamkvaitis.

„Kita vertus, Vyriausybė veikia, o jis, kaip premjeras, savo darbe nieko blogo nepadarė, tad negaliu sakyti, kad čia buvo suduotas nepataisomas smūgis šalies reputacijai ir verslo aplinkai. Iš tos pusės žiūrint, tai nėra katastrofa“, – teigė „Investors‘ Forum“ atstovas.

Politinis neapibrėžtumas turi tęstis kaip įmanoma trumpiau

LVK prezidentas A. Romanovskis savo ruožtu mano, jog principas „verslas – verslauja, politikai – politikuoja“ šioje vietoje yra esminis ir sako, jog šie du sektoriai ir jų atstovai turi būti aiškiai atskirti.

Jis taip pat sutinka, jog šalies verslui ir ekonomikos augimui labai svarbu, kad politnis neapibrėžtumas tęstųsi kaip įmanoma trumpiau arba jo išvis būtų išvengta. Tiesa, G. Palucko atsistatydinimas iš ministro pirmininko pareigų – nebūtinai nulemtų politinę krizę, tačiau tokiu atveju atsirastų daug nežinomybės.

„Pagrindinis dalykas verslui yra kaip įmanoma trumpesnis politinio neapibrėžtumo laikotarpis. Jei Vyriausybėje ir Seime vyktų pasikeitimai – svarbiausia, kad visi iškart aiškiai žinotų, kas yra politiniai lyderiai. Tai yra normalus politinis procesas ir Lietuvoje ne kartą yra buvę, kad keičiasi premjeras. Baimės dėl to nematau“, – tikina A. Romanovskis.

„Tiesa, jei politinė dauguma staiga nebesutartų, prasidėtų konfliktai tarp Prezidentūros, Seimo frakcijų – tai galėtų būti labai žalinga. Kai pasikeičia Vyriausybės vadovas – tai nėra atskiro ministro pasikeitimas – tai gali nulemti fundamentalų persiskirstymą, kas galėtų padaryti įtaką ir Seimo pasidalinimui. Atsiranda daugybė nežinomųjų“, – pridūrė verslo atstovas.

V. Tamkvaitis: G. Palucko įmonių veikla greičiausiai teisėta, bet tai ne koks pavyzdys

„Investors‘ Forum“ atstovas V. Tamkvaitis neatmeta, jog premjero įmonių veikla teisėta ir tyrimus atlikusios institucijos neras jokių pažeidimų, tačiau skaidrumo ir etiškumo klausimas, jo nuomone, išlieka itin ryškus.

„Mano vertinimu, visos verslo praktikos, kurias naudoja G. Palucko įmonės, greičiausiai yra teisėtos, bet ar jos etiškos – klausimas tikrai kyla. Visų detalių dar nežinome, tačiau šiuo metu, klausimų yra daugiau nei atsakymų ir neetiškumo galimybių yra labai daug“, – teigia analitikas.

Anot jo, ministro pirmininko vaidmuo – itin atsakingas, tad jo veikla turėtų būti ne tik teisėta, bet ir pavyzdinė.

„Kai esi vienas iš trijų svarbiausių asmenų šalyje, reikia suprasti, kad esi ne tik pilietis ir Vyriausybės vadovas, bet ir tam tikras pavyzdys. Jei vieno svarbiausių valstybės atstovų verslo įmonės užsiima praktikomis, kurios galimai yra neetiškos ir manipuliuoja sistema, kodėl to negali daryti neskaidriai nusiteikę asmenys ar dar kiti? Tai netinkamas pavyzdys iš žmogaus, kuris užima tokią poziciją“, – tvirtina V. Tamkvaitis.

A. Romanovskis: pastarasis dešimtmetis įrodė, kad politinis stabilumas – gerai ekonomikai

Pasak A. Romanovskio, panašios situacijos Lietuvoje nėra buvę jau 12 metų – savo kadencijas ministro pirmininko poste sėkmingai išdirbo Algirdas Butkevičius, Saulius Skvernelis ir Ingrida Šimonytė. Tuo pačiu metu, anot verslo atstovo, šalies ekonomika rodė itin gerus ženklus ir auga iki šiol.

„Žiūrint į tą paskutinį dešimtmetį, minėtas politinis stabilumas, atrodo, yra susijęs ir su ekonomikos augimu. Tas tęstinumas padeda lengviau nuspėti, ko galima laukti ateityje ir drąsiau atlikti sprendimus“, – aiškino LVK prezidentas.

ELTA primena, kad dar gegužės pabaigoje tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ bei „Laisvės TV“ pranešė, kad iš dalies premjerui priklausanti įmonė „Garnis“ G. Paluckui jau einant ministro pirmininko pareigas gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.

Antroji „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalis kėlė klausimus dėl iki 2018 m. Vyriausybės vadovo valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš bendrovės „Uni Trading“, siejamos su verslininku Darijumi Vilčinsku. Be to, skelbta, kad 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje. Nors G. Paluckas neigė turėjęs verslo santykių su D. Vilčinsku, pastarasis vėliau „Verslo žinioms“ pripažino investavęs į socialdemokrato bendrovę.

Netrukus pasirodė ir trečiasis tyrimas – „Siena“ ir „Laisvės TV“ išsiaiškino, kad 2012 m. Kipro įmonė G. Paluckui sostinės centre pigiai pardavė butą sklype, kurį suformavo pats politikas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Galiausiai, sekmadienį paaiškėjo, kad G. Paluckas vos prieš keletą savaičių atlygino dar 2012 m. vadinamoje „žiurkių byloje“ priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei – paskutinius 4,9 tūkst. eurų iš 16,5 tūkst. priteistos sumos politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d. 

Apie G. Palucko praeitį skelbė ir kanalo „Redakcija“ žurnalistai. Tyrime pažymėta, kad socialdemokratų lyderis 2009 m. įsigijo žemės sklypą Vilniaus Laurų gatvėje, kuriame, kaip vėliau nutarė teismas, buvo neteisėtai privatizuotas valstybei priklausantis miškas. Be to, sklypas buvo suformuotas žemes sovietmečiu praradusių žmonių nuosavybės atkūrimui, tačiau netrukus pateko į premjero ir Genovaitės Arlauskienės rankas.

Galiausiai, visuomenininkas Andrius Tapinas pranešė, kad vos pernai įkurta premjero G. Palucko brolienės Virginijos Paluckienės bendrovė „Dankora“ gavo europinę paramą, kurios didžiąją dalį išleido perkant iš ministrui pirmininkui dalinai priklausančios įmonės „Garnis“.

Dėl „Garnio“ gautos ILTE paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), situaciją vertina ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Dėl antrojo tyrimo aplinkybių aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Tuo metu Seimo opozicija jau renka parašus šaukti neeilinę sesiją, kurios metu, neatmetama, gali būti inicijuojama ir apkalta G. Paluckui.