Verslas D. Trumpo žadamų muitų nedramatizuoja, ragina jų sulaukti

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus apie įvedamus didelius importo muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, Lietuvos verslo atstovai sako, kad jų poveikį šalies ekonomika pajustų, tačiau to nedramatizuoja bei ragina sulaukti, kol konkretūs muitai iš tikrųjų bus įvesti.

Tiek rinkos dalyviai, tiek politikai pabrėžia, kad poveikis šalies ūkiui būtų netiesioginis, nes šalies gamintojai eksportuoja į Europos šalis, kurioms JAV rinka yra gerokai svarbesnė nei Lietuvai. Verslo atstovai taip pat kalba apie būtinybę skatinti konkurencingumą, ieškoti naujų rinkų.

D. Trumpas apie Europos prekės įvedamus 25 proc. muitus paskelbė trečiadienio vakarą. Pasak jo, tarifai turės įtakos daugeliui ES importuojamų prekių, įskaitant automobilius.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo teigimu, muitų poveikis Lietuvos ekonomikai išties būtų labai nedidelis dėl mažos tiesioginės prekybos su JAV, į kurią eksportuojama 7 proc. visos lietuviškos produkcijos.

Anot jo, JAV muitus ES prekėms žadėjo jau anksčiau, be to, lieka tikimybė, jog jie nebus įvesti – panašu, jog D. Trumpo pareiškimas gali būti derybų su ES pradžia.

„Kai išsakoma derybų pozicija, o po to bus mainais bandoma kažką išderėti, pavyzdžiui, kad pirktų daugiau energetinių išteklių iš JAV. Tai tipinė Trumpo kalbėsena“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

„Dramatizuoti šios situacijos nereikėtų“, – pridūrė jis.

Iššūkių Lietuvos gamintojai patirtų nukentėjus Vokietijai

Pasak M. Dubnikovo, iššūkių Lietuvos gamintojai patirtų nukentėjus eksporto partneriams Europoje – pirmiausia Vokietijai, taip pat Lenkijai, Skandinavijai ir Nyderlandams, kuriems tiekiami įvairūs komponentai, naudojami galutinių į JAV siunčiamų prekių gamybai, pavyzdžiui, detalės Vokietijos automobilių gamintojams. 

„Mūsų partneriai nuo šių muitų gali potencialiai nukentėti. (...) Tikriausiai tradiciškai D. Trumpas taikosi į Vokietiją ir į automobilių pramonę. JAV prekybos disbalansas būtent su Vokietija yra didžiausias“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Laidų ir kabelių gamybos bendrovės „Lietkabelis“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas BNS sakė, kad muitai bendrovės nepaveiktų, nes tiek jos, tiek eksporto partnerių Europoje prekyba su JAV yra nedidelė.

Panevėžyje veikianti įmonė gamina laidus vilkikams, autobusams, kurie parduodami Europoje, daugiausia Skandinavijoje ir Vokietijoje, o į JAV produkcijos per metus pateikia už maždaug 1 mln. eurų.

„Lietkabelio“ vadovas mano, kad didesnę muitų žalą pajustų lengvųjų automobilių komponentų tiekėjai.

„Mūsų įmonei ypatingų sunkumų neįžvelgiu, bet įmonės, kurios gamina ir turi reikalų su lengvųjų automobilių gamyba ir eksportu, tikrai gali susiduri su didesnėmis problemomis. Nes lengvieji automobiliai keliauja po pasaulį plačiau, taip pat ir iš Europos į JAV“, – BNS sakė S. Gailiūnas.

Autodalių ir komponentų gamintojus vienijančios asociacijos Baltijos automobilių detalių klasteris vadovė Diana Manko savo ruožtu tikino, jog kalbėti apie galimą muitų poveikį dar anksti, kadangi jie dar neįvesti, todėl neaišku, kokioms prekių grupėms jie galios.

Pasak jos, tiesiogiai su JAV neprekiaujančių automobilių dalių gamybos įmonių Lietuvoje muitai nepaveiks, tačiau jei 25 proc. tarifą Baltieji rūmai paskelbtų automobiliams, jų gamintojai Vokietijoje, Švedijoje ar Italijoje galbūt spaustų tiekėjus mažinti kainas.

„Jei muitai būtų lengviesiems automobiliams, sunkvežimiams, agrotechnikai ir panašiai, žinoma, per tuos galutinių produktų gamintojus atoveiksmis tikriausiai grįš ir iki mūsų gamintojų. Konkurencijos sąlygos automobilių gamintojams dar labiau pablogės, jiems ir taip šiuo metu sunku. Tada jie spaus visus savo tiekėjus dar mažinti kainas ir tada atitinkamai sąlygos blogės, jei taip atsitiks (muitai bus įvesti – BNS)“, – BNS sakė D. Manko.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, Vokietija yra viena didžiausių pramonės eksportuotojų į JAV, todėl ir taip neauganti didžiausia ES ekonomika nuo muitų skaudžiai nukentėtų.

„Vokietija yra svarbiausia Lietuvos eksporto rinka, sudaranti daugiau nei 14 proc. viso eksporto. Jei Vokietijos pramonė sumažins gamybos apimtis, Lietuvos įmonės susidurs su mažesne paklausa savo produkcijai“, – komentare teigė V. Janulevičius. 

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį teigė, kad muitų kariuose nugalėtojų nebūna, o tiesioginis poveikis Lietuvai nebus reikšmingas, o premjeras Gintautas Paluckas – jog dėl tarifų kils iššūkių daliai į Ameriką eksportuojančio Lietuvos verslo, bet dramatizuoti situacijos nereikėtų.

Verslui reikės išsaugoti konkurencingumą

JAV skelbiant muitus ne tik ES, bet ir kitoms šalims, pavyzdžiui, Kanadai, Meksikai ar Kinijai, o šioms žadant atsakomąsias priemones, toks prekybos karas kiek lėtintų Lietuvos ekonomikos augimą. Lietuvos banko skaičiavimais – jis šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą lėtintų po maždaug 0,1 proc. kasmet.

Pasak V. Janulevičiaus, muitai lėtintų visos ES prekybą ir mažintų jos BVP, tad neišvengiamai lėtins ir Lietuvos ūkį.

Tuo metu M. Dubnikovas mano, kad importo tarifai neigiamai veikia visas šalis.

„Muitai nėra sveika bet kokiai ekonomikai, nes stabdo prekybą, o apimčių mažėjimas lemia mažesnį verslą ir mažesnius pelnus“, – BNS akcentavo M. Dubnikovas.

V. Janulevičius tikino, kad Lietuvoje verslo padėtį galėtų apsunkinti ne tik gresiantis eksporto rinkų mažėjimas, bet ir poreikis didinti gynybos biudžetą.

„Todėl būtina ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti konkurencingumą ir užtikrinti ekonominį stabilumą artėjančios geopolitinės turbulencijos fone“, – sakė aukštųjų technologijų grupės „BOD Group“ valdybos pirmininkas.

Vis dėlto, M. Dubnikovo teigimu, Lietuvai prekybos karuose ieškoti naujų rinkų padėtų ekonomikos atvirumas, lankstumas.

„Mums gerai, kad esame atvira, maža ekonomika, kuri dėka savo konkurencingumo gali surasti nišas. Yra tokia rizika, kad mūsų eksporto apimtys pradės mažėti, nes mūsų partneriai nukenčia, bet galbūt konkuruodami didelėje rinkoje, būdami maži, galėtume minimalizuoti tuos nuostolius, kurie gali atsirasti“, – BNS teigė analitikas.

Tuo metu D. Manko pasakojo, kad Lietuvos gamintojai siekia diversifikuotis, plėsti produktų pasiūlą.

„Tai nėra vien tik blogas metas, galime įžvelgti ir galimybių. Dažnai lietuviai sugeba, esame išmokę prisitaikyti prie sąlygų, (...) išnaudoti jas geriausiai savo naudai“, – BNS kalbėjo autodalių gamybos verslo atstovė.