Venesueloje prezidentu vėl prisaikdinamas N. Maduro, nepaisant pasipiktinimo šalyje ir užsienyje

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro, einantis šias pareigas nuo 2013 metų, penktadienį bus prisaikdinamas trečiajai kadencijai, nepaisant visuotinio pasipiktinimo ir ceremonijos išvakarėse kilusių tūkstantinių protestų.

Opozicijos lyderė Maria Corina Machado, kuri ketvirtadienį išėjo iš pogrindžio vadovauti demonstracijai Karakase, po mitingo, pasak jos komandos, buvo trumpam sulaikyta – tai sukėlė naują tarptautinio pasmerkimo bangą dėl galimai N. Maduro pavogtų rinkimų ir kritikų bauginimo. Vyriausybė neigė ją sulaikiusi.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį „laisvės kovotojais“ pavadino M. C. Machado ir Edmundo Gonzalezą Urrutią, kuris dalyvavo liepos 28 dieną vykusiuose rinkimuose, ir kaip visuotinai, pripažįstama, nugalėjo N. Madurą.

Jiems „negalima kenkti, jie TURI likti SAUGŪS ir GYVI“, – rašė jis savo socialiniame tinkle „Truth Social“.

Per savo pirmąją kadenciją D. Trumpas sugriežtino baudžiamąsias priemones N. Maduro režimui dėl antidemokratinių veiksmų. Sankcijas iš dalies atšaukė, o paskui vėl įvedė jo įpėdinis Joe Bidenas, o per kitą D. Trumpo kadenciją jos gali būti dar sugriežtintos.

Kolumbija, kurios kairiųjų pažiūrų prezidentas Gustavo Petro istoriškai yra N. Maduro sąjungininkas, taip pat pasmerkė 57 metų M. C. Machado „sistemingą persekiojimą“.

Ekvadoras pasmerkė N. Maduro „diktatūrą“, o Ispanija išreiškė „totalinį pasmerkimą“ dėl M. C. Machado sulaikymo, nors ir trumpo.

M. C. Machado komanda „X“ pranešė, kad ji buvo „perimta smurtu“, kai išvyko iš ketvirtadienio protesto akcijos, ir teigė, kad netoli jos motociklų kolonos buvo šaudoma.

Tada ji buvo sulaikyta ir priversta įrašyti kelis vaizdo įrašus, o paskui paleista, teigė komanda.

Prieš tai M. C. Machado pasakė drąsią kalbą tūkstančiams šalininkų Karakaso centre ir pasiuntė žinią vyriausybei, kad „Mes nebijome“.

Paryžiuje taip pat vyko protestas, kuriame dalyvavo M. C. Machado dukra Ana Corina Sosa ir dešimtys šalininkų.

„Ieškomas“

Vyriausybės oponentai pranešė apie naują represijų bangą prieš N. Maduro priesaiką, įskaitant kito opozicijos kandidato į prezidentus – spaudos laisvės nevyriausybinės organizacijos vadovo ir E. Gonzalez Urrutia žento – suėmimą.

Šią savaitę Jungtinės Tautos išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie savavališkus sulaikymus ir bauginimus.

Daugiau kaip 2 400 žmonių buvo suimta, 28 žuvo ir apie 200 buvo sužeista per protestus, vykusius pernai po N. Maduro paskelbtos pergalės rinkimuose.

Nuo tada jis palaikė trapią taiką masiškai pasitelkdamas kariuomenę bei policiją ir padedamas sukarintų „colectivos“ – ginkluotų civilių savanorių, kaltinamų protestų malšinimu prisidengiant kova su smurtu.

Buvęs diplomatas 75 metų E. Gonzalezas Urrutia išreiškė preliminarius planus šią savaitę skristi į Karakasą ir perimti valdžią, tačiau manoma, kad šis planas greičiausiai nebus įgyvendintas.

Visame Karakase išklijuoti plakatai „Ieškomas“, kuriuose siūlomas 100 000 JAV dolerių atlygis už jo sulaikymą.

E. Gonzalezas Urrutia buvo išvykęs į tarptautinį turą, siekdamas daryti spaudimą 62 metų N. Madurui, kad šis atsisakytų valdžios.

Jis buvo sustojęs Vašingtone ir susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu, kuris paragino „taikiai sugrąžinti demokratinį valdymą“.

N. Maduro yra valdžioje nuo 2013 metų, kai mirė jo pirmtakas ir politinis mentorius, kairiųjų pažiūrų Hugo Chavezas.

Jo perrinkimas 2018 metais taip pat buvo plačiai atmestas kaip nesąžiningas, tačiau jam pavyko išsilaikyti valdžioje pasitelkus populizmą ir represijas, net ir tada, kai ekonomika smarkiai nusirito žemyn.

N. Maduro sulaukia paramos iš Rusijos ir Kubos, taip pat iš lojalios kariuomenės, teisėjų ir valstybinių institucijų, veikiančių pagal nusistovėjusią politinio patronažo sistemą.

Tūkstančiai valdančiajai partijai ištikimų šalininkų ketvirtadienį surengė savo demonstraciją Karakaso centre, žadėdami užkirsti kelią bet kokiems bandymams sutrukdyti N. Maduro sugrįžimui į valdžią.