Velofanas mins į pavojingąją Pietų Ameriką: „Kelioninę barzdą jau ruošiu“

Ir vėl į platųjį pasaulį, ir vėl su dviračiu. Šiaulietis Imantas Greitmanas, dar žinomas kaip Velofanas, netrukus išmins į dar vieną ilgą, nežinia kiek truksiančią kelionę. Šįkart jo akiratyje – Pietų Amerika. Nors jaudulį kelia laukiantys įspūdingi vaizdai, tačiau nerimas kirba dėl galimų pavojų, kurių tame žemyne nestinga. „Aš be iššūkių negaliu“, – šypsosi jis.

„Nesugrius Šiauliai be manęs“

Sužinoję apie laukiančią kelionę, Imanto pažįstami ir draugai jau nebesistebėjo. Tėvai, kaip sako pašnekovas, irgi reagavo šiek tiek ramiau nei anksčiau, nors jaudulio, žinoma, netrūks. Bet pats Velofanas apie kelionę pasakoja kuo ramiausiai, lyg tai būtų eilinė diena darbe be jokių nuotykių, iššūkių ar pavojų. Matyt, prie jų jau pripratęs. „Reikia, kad būtų kaifas gyventi. Tų iššūkių norisi, o kelionėse kiekvieną dieną nežinai, kas laukia. Tas ir veža – adrenalinas, ekstrymas, – patikslina. – Darbų čia turiu, jie sekasi, bet… bus tų darbų. Standartinis gyvenimas – ne man.“

Įdomu tai, kad ši kelionė jau turėjo įvykti dar prieš koronaviruso pandemiją. Velofanas jau buvo patraukęs į Rytus, aplankęs apie 14 šalių, tarp jų – Pietų Korėją, Japoniją, tik ilgesne stotele tapo Portugalija, kur netikėtai keliems mėnesiams įstrigo dėl pasaulį užklupusios bėdos. Tad teko grįžti gimtinėn ir štai po kelerių metų jis tęsia savo tikslą apkeliauti aplink pasaulį. „Kai grįžau, sakiau, kad kai viskas susitvarkys, aš tęsiu. Tuomet toliausiai nuvykau į Japoniją. Užtrukau apie metus laiko ir numyniau 19 tūkst. kilometrų“, – pirmąjį kelionės po pasaulį etapą prisimena pašnekovas.

Antruoju bandymu pirmiausia Imantas nori pasiekti Pietų Ameriką, o po jos dviračių entuziastas patrauks į Centrinę ir Šiaurės Ameriką, o dar vėliau spręs, ar keliauti į Aziją, ar Australiją, ar Naująją Zelandiją... Na, o jei ir šįsyk nepavyks, pašnekovas patikina, kad neabejotinai bus ir trečias kartas.

Pavojų grėsmė

Rugsėjo 23-iąją iš Šiaulių pajudėsiantis Imantas išvyks pirmiausia į Europą, kur, numynęs apie 2 tūkst. kilometrų, atsidurs Amsterdame ir iš ten skris už Atlanto – į Karibus. „Iš tos salos su persėdimu Kolumbijoje, Bogotoje, skrisiu į Buenos Aires ir tada jau važiuosiu iki pačios apačios, piečiausio taško – Ugnies Žemės prie Antarktidos. Klimatas atšiaurus, bet vaizdai ten įspūdingi“, – maršrutą pasakoja Imantas. (Šiauriausią tašką Velofanas jau yra pasiekęs 2018-aisiais, kai pirmąsyk ryžosi į daugiau nei 4 tūkst. kilometrų kelionę iki Norvegijos – Nordkapo kyšulio.) O nuo piečiausio pasiekto taško vėl sės ant dviračio ir keliaus į viršų – į Pietų Ameriką.

Regis, tokiai kelionei suplanuoti reikia daug kruopštumo, pasiruošimo, bet Imantas šypsosi, sakydamas, kad jis nėra puikus planuotojas. Tiesiog nusimatęs tam tikras šalis, per kurias mins dviračiu, o ir skubos nėra, tad konkrečių laikų ir kilometrų taip pat nesistengia sudėlioti. Priklausys ir nuo šalies saugumo situacijos, ir nuo sezoniškumo.

Jau mažiau nei po mėnesio prasidėsiančio starto Velofanas labai laukia, neramina tik viešojoje erdvėje randama informacija apie pavojus, stichines nelaimes, kurios gali užklupti kelyje. Bet jis numoja ranka – ne apie vieną jau aplankytą šalį taip buvo kalbėta, gąsdinta, o jam asmeniškai teko sutikti jose tik gerų ir svetingų žmonių. Žinoma, tam tikrų atsargumo priemonių teks imtis: siekiant išvengti vagysčių, geriau nesipriešinti, turėti keletą piniginių su keletu eurų ir pasibaigusiomis kortelėmis, kad nebūtų gaila atiduoti, nefilmuoti su išmaniuoju viešai ir pan.

„Užsiauginu barzdą, plaukus ir pats atrodau kaip koks valkatėlė. Kelioninę barzdą jau ruošiu, – juokiasi, bet surimtėjęs priduria: – Kai dabar stebiu atidžiau tuos kraštus, matau, kad, pvz., neseniai Ekvadore nužudytas kandidatas į prezidentus… Kosmosas atrodo. Nepaprastoji padėtis įvesta. Čilėje potvyniai, nuošliaužos… Tai kažkiek maršrutas gali keistis.“

Žavi gamta, o ne miestai

Šiuo metu Imantas tvarko ir ruošia savo svarbiausią kelionės priemonę – dviratį. Sako, nėra jis kažkoks labai ypatingas ar brangus – juk turi žinoti, kad bet kuriame pasaulio krašte galėtų, jei prireiktų, gauti tam tikrų detalių dviračiui tvarkyti. „Tiesiog pastiprintos padangos yra“, – atskleidžia. Tiesa, „apkarsto“ dviratę transporto priemonę visokiais daiktais, kurių prireiks minant, tad bendras dviračio svoris vietoj kokių 15 kg tampa jau 50 ar 60 kg. „Dabar viskas jau žinoma, apie 90 proc. visko likę nuo praeitos kelionės, dabar tikrai bus žymiai mažiau streso, viską kraunantis“, – ramiai kalba Velofanas.

Kartu su juo visad keliauja maža virtuvėlė, kurioje gaminasi maistą. Dėdamas ar pirkdamas produktus, Imantas žiūri, kas kaloringiau ir mažiau sveria. O vandeniui vežiojasi filtrą. Tam, kad galėtų atsigerti, jei prireiktų, upių ar ežerų vandens.

Bene įdomiausia dalis yra nakvynė, mat niekada nežinai, kur galėsi ar rasi ramiai permiegoti. Pasak pašnekovo, būna naktų ir viešbučiuose, būna, kad priima vietiniai gyventojai, arba tenka pasistatyti palapinę kur nors gamtoje, gerai paieškojus tinkamos vietos. Imantas visiškai nebijo miegoti lauke. Jis žino – vargus atpirks pamatyti vaizdai. „Jei čia, Lietuvoje, miegočiau lauke, kai būtų 10 laipsnių šalčio, tai nežinau, ar kitą dieną turėčiau motyvacijos vėl keliauti“, – juokiasi. Šalta, anot Imanto, neturėtų būti, tačiau vėjai kitame pasaulio krašte pūs stiproki.

Velofanas kelionės metu, be abejo, aplankys įvairius miestus, tačiau sako neskirsiantis jiems daug laiko. Mieliau ir žaviau – gamtos grožis. „Dabar miestų objektų net nesusidėliojau, bet man labiau patinka gamtos objektai, miestai nelabai… Atvažiuoji ir išvažiuoji. Įdomu, faina, bet man geriau miegoti kur nors prie kalnų… Man smagiau nuvažiuoti kokį ledyną, dykumą pažiūrėti. Gamtoje mažiau žmonių – mažiau problemų“, – prisipažįsta.

Beje, paklaustas, ar Lietuvą jau visą apvažiavęs, kad renkasi pasaulio maršrutus, Imantas juokiasi: „Aplinkui apvažiuota visa – 1 650 km palei pasienius. Graži ta Lietuva, bet kai tu esi čia, esi prie jų pripratęs ir nori kitų vaizdų. Nori to, ko neturi.“

Nors kelionė į kitą pasaulio kraštą dar net nepradėta, Velofanas primena, kad ir Afrika dar nėra aplankyta… Suprask – tai galėtų būti dar vienas ateities tikslas.

Bet kol kas linkime palankaus vėjo ir saugios kelionės į išsvajotą Pietų Ameriką!