Vėl stringa susitarimas dėl užsienio politikos: nepaisant valdančiųjų optimizmo, opozicija pavargo laukti naujo dokumento

Balandžio pradžioje Seimo konservatoriams pasikvietus buvusį premjerą Gediminą Kirkilą ir po ilgo laiko surengus parlamentinių partijų atstovų neformalų susitikimą, rodos, derybos dėl užsienio politikos susitarimo vėl sustojo.

Opozicija tikina nesulaukianti parlamento Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio ruošiamo naujo susitarimo projekto. Todėl abejonių, ar bepavyks pasirašyti dokumentą, daugėja.

Tuo metu pats Ž. Pavilionis yra nusiteikęs gerokai optimistiškiau. Anot jo, „viskas juda taip, kaip ir turi būti“. Politikas Eltai nurodė, kad susitarimo tekstas yra paruoštas ir politinių jėgų atstovai su naująja projekto redakcija bus supažindinti artimiausiu metu. Visgi, kokios pozicijos ir teiginiai nugulė tekste – parlamentaras neatskleidė.

Opozicija pavargo laukti: viltys pasirašyti susitarimą blėsta

Seimo opozicinių frakcijų atstovai Eltai nurodė, kad po pirmojo neformalaus susitikimo su kolegomis ir darbo grupės moderatoriumi G. Kirkilu, klausimas dėl užsienio politikos susitarimo sustojo. Politikai nurodo vis dar laukiantys iš URK pirmininko aiškesnės žinios ir naujojo susitarimo juodraščio, kuris, pasak jų, turėtų būti gerokai trumpesnis nei anksčiau siūlytas susitarimo tekstas.

„Mes buvome susirinkę išgerti arbatos prieš Velykas. (...) Žygimantas Pavilionis pažadėjo, kad paruoš draftą. Tai tebelaukiame to drafto“, – Eltai sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Giedrius Surplys.

„Nėra teksto. O jeigu nėra teksto, tai ką aptarti?“ – darbo grupės progresą iliustravo politikas.

„Nors tas startas lyg davė vilties, kad bus bandoma ieškoti to sutarimo, bet kaip ir viskas sustojo. Po pirmojo neformalaus susitikimo sutarėme, kad bus naujas tekstas. To naujo teksto kol kas nei matyti, nei girdėti. Panašu, kad galbūt ir pačių konservatorių gretose tirpsta viltis, kad kažką pavyks pasiekti. Galbūt dėl to proceso ir mažoka“, – apgailestavo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.

Visgi, opozicijos atstovai vieningai sutaria, kad partijų derybų sėkmė slypi ne susitarimo projekto apimtyje. Keliamas klausimas, kiek valdantieji – o ypač, konservatoriai – yra linkę švelninti savo pozicijas.

„Koks skirtumas – bus ilgas ar trumpas variantas? Ar tai keičia Vyriausybės vykdomą užsienio politiką?“ – retoriškai klausė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Gintautas Paluckas.

„Pats Žygimantas žadėjo paruošti kažkokį tai sutrumpintą variantą, kuris niekam nieko neužliptų ir nenuspaustų. Ir galbūt būtų galima jį pasirašyti. Bet situacijos tai iš esmės nekeičia, nes mes turime skirtingus užsienio politikos koncepcijos matymus. Čia kai kas mėgina supaprastinti, suvesti tik į Kinijos klausimą. Ne tik tai“, – pabrėžė socialdemokratas.

Todėl vertindami, jų nuomone, nekintančią konservatorių laikyseną bei lėtą darbo grupės veiklos tempą, politikai abejoja, ar susitarimą bepavyks pasirašyti.
„Ne teksto ilgume, tikriausiai, esmė, o realiai – ar turime esmines nuostatas, dėl kurių galime susitarti. Pasirašyti susitarimą be jokio turinio ar be jokio reikšmingo sutarimo – irgi prasmės nebus“, – kalbėjo Seimo narys L. Savickas,

„Tokiais tempais, kaip kad judame – mėnesį laukiame teksto – turbūt nespėsime niekur nujudėti. Nežinau, kokio įspūdingumo turėtų būti tas projektas (kurį galbūt kažkada gausime), kad visi sutartume“, – patikino G. Surplys.

Ž. Pavilionis tikina, kad susitarimo projektą partijoms pristatys jau kitą savaitę: teksto detalių neatskleidžia

Jeigu opozicijos viltys dėl susitarimo blėsta, vienas iš susitarimo vėliavnešių, Seimo URK pirmininkas Ž. Pavilionis situaciją vertina kardinaliai skirtingai. Politikas Eltai nurodė, kad „viskas juda taip, kaip ir turi būti“. Konservatorius patikino, kad susitarimo juodraštis jau yra parašytas.

„Viskas juda taip, kaip ir turi būti. Nenorėčiau komentuoti kol kas, kol rezultatų dar nepasiekėme“, – į detales nelinko leistis parlamento konservatorius.

„Manau, tikrai parodysime vienybę ir šiuo klausimu. Esu profesionaliai tuo įsitikinęs“, – situaciją vertino Ž. Pavilionis, pridurdamas, kad susitarimas gali įšalti tik tokiu atveju, jeigu tam tikrų partijų lyderiai įsivels į vidaus politikos batalijas.

Klausiamas, kada partijų atstovai galės susipažinti su susitarimo tekstu, politikas teigė išsiųsiąs naują projektą po komandiruotės, sugrįžęs į Lietuvą.
„Esu Italijoje (...). Kai tik grįšiu, tas tekstas tikrai pasieks partijų derybininkus“, – nurodė jis.

Visgi, kokie pareiškimai ir teiginiai nugulė į naująjį susitarimo projektą, Ž. Pavilionis nedetalizavo.

„Iš pagarbos savo kolegoms, nenorėčiau detaliau lįsti į tekstą“, – aiškino politikas.

„Mes esame sutarę, kad daugiau kalbėsime tarpusavyje – ne per spaudą. Manau, tai būtų labai neteisinga. Tai norėčiau pradžioje sulaukti asmeninių savo kolegų reakcijų“, – teigė URK pirmininkas.

Užsienio reikalų ministras: pasiekti susitarimui reikia geros valios

Panašiomis nuojautomis kaip ir Ž. Pavilionis dalijasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis Eltai trečiadienį sakė, kad susitarimo tekstas yra gerokai patobulintas, „atsižvelgiant į kitokius partnerių matymus“. O tam, kad būtų pasiektas kompromisas, pasak konservatorių lyderio, „reikia geros valios“.
„Dėl teksto mes esame tikrai didelį atstumą nuėję, kad būtų pastatytas tiltas. Reikia labai nematyti geranoriškumo, norint atsitraukti iš susitarimo“, – kalbėjo šalies diplomatijos vadovas.

G. Kirkilas: naujame projekte Kinijai skiriama viena, gana abstrakti frazė

Tuo metu diskusijų moderatoriumi pakviestas būti ilgametis parlamentaras G. Kirkilas Eltai patikino susipažinęs su ruošiamu nauju susitarimo projektu. Pasak jo, skirtumas tarp Ž. Pavilionio ruošiamo juodraščio ir buvusios URK pirmininkės Laimos Liucijos Andrikienės, G. Kirkilo teigimu, „traktato apie politiką“ yra akivaizdus.

„Visai jis (tekstas – ELTA) yra neblogas“, – Eltai sakė politikas.

„Tą projektuką pasižiūrėjau. Lyg dar jie padirbės“, – tvirtino G. Kirkilas ir sakė, kad planuojama su partijų atstovais juodraštį aptarti jau kitą savaitę.

Centro kairės politikas taip pat patikino dalyvausiąs diskusijose. Ekspremjeras teigė matąs tame prasmę, mat, pažymėjo jis, iki šiol jo teikti pasiūlymai dėl teksto supaprastinimo buvo priimti palankiai.

„Man atrodo, kad jie tiek yra įkaitę nuo parlamento debatų ir pradeda sieti visiškai nesusiejamus dalykus. (...) Aš planuoju dalyvauti“, – teigė jis.

Kitaip nei URK pirmininkas, klausiamas apie bene aštriausiai diskutuotą poziciją Kinijos atžvilgiu, G. Kirkilas nurodė, kad naujajame projekte Pekino tematikai skiriama gerokai mažiau dėmesio. Be to, anot jo, įrašyta viena frazė yra „gana abstrakti“.

„Viena frazė. Gana abstrakti. Nemanau, kad kas nors galėtų – ypatingai po Kinijos ambasadoriaus pareiškimų dėl Baltijos valstybių suvereniteto – nesutikti“, – aiškino buvęs Seimo narys.

Tačiau net ir po tokių korekcijų, G. Kirkilui vis dar kyla abejonių, ar partijos sugebės susėsti prie bendro stalo ir pasiekti visas puses tenkinantį kompromisą.

„Galbūt bus taip, kad kai kurios partijos – pavyzdžiui, „valstiečiai“ – iš principo nepasirašys. Aš galvoju, kad ne Kinija yra esmė, o užslėptas anti-amerikoniškumas – jeigu konservatoriai tarnauja amerikiečiams, mes tyčia (elgsimės priešingai – ELTA). Bet jeigu bus politinė valia – pasirašyti įmanoma“, – naująją susitarimo redakciją įvertino politikas.

ELTA primena, kad politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą sukėlė išsiskyrusios valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu. Dėl to pasiekti susitarimo nepavyko. Artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, konservatoriai grįžo prie idėjos dėl šio susitarimo.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis kreipėsi pagalbos į buvusį parlamentarą ir premjerą Gediminą Kirkilą. Pasak jo, nors centro kairei priklausančiam politikui nebūtų suteiktos formalios pareigos, siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų.

Seimo opozicija pastarąją idėją vertina kritiškai – pasak politikų, moderatoriaus ir lyderio vaidmens šioje situacijoje turėtų imtis pats šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis.