Vejamės Europą, bet dar per lėtai: specialistai įvardijo didžiausius sveikatos priešus

Tarptautiniai ekspertai kasmet vertindami Lietuvos gyventojų sveikatos būklę pabrėžia, kad situacija šalyje gerėja, tačiau nepakankamai greitai. Retas besistebi, kai lietuviai nuskamba kaip „didžiausi širdininkai“, piktnaudžiaujantys alkoholiniais gėrimais ir tabaku, kenčiantys nuo viršsvorio ar negalintys pasigirti gera sveikata senatvėje.

Visgi nemažai sveikatos bėdų galima išvengti ar bent nutolinti įsiklausius į savo organizmą ir jo siunčiamus pagalbos signalus. Kaip parodė vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ inicijuotas tyrimas, dažnas lietuvis kasdien ignoruoja tarsi „nekaltus“ simptomus, tokius kaip galvos skausmas, miego kokybė, alkis ar lūžinėjantys nagai, o tai per kelerius metus gali iššaukti daug rimtesnius susirgimus. Kaip išgirsti organizmą – skirtingų ekspertų patarimai.

Situacija gerėja, bet nuo vidurkio dar atsiliekame

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad išsivysčiusiose šalyse pagrindiniai ligų rizikos faktoriai yra tabakas, kraujo spaudimas, alkoholis, cholesterolis, kūno masės indeksas. Toliau sąraše rikiuojasi mažai suvartojamų vaisių ir daržovių bei žemas fizinis aktyvumas.

Lietuva, deja, negali puikuotis aukštais rezultatais nė vienoje iš šių kategorijų. Praėjusiais metais parengtame šalies portrete tarptautinės organizacijos giria Lietuvą už reikšmingus pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje, tačiau taip pat pabrėžia, kad daugeliu rodiklių mes vis dar atsiliekame nuo europinio vidurkio. Pavyzdžiui, širdies kraujagyslių ligos šiandien vis dar yra pagrindinė mirties priežastis. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje dėl jų miršta beveik 18 milijonų žmonių (ir tai sudaro 31 proc. visų mirčių). Tuo metu Lietuvoje net dažniau nei kas antra mirtis (56 proc.) būna sukelta kraujotakos sistemos ligų ir šio skaičiaus iki šiol nepavyko sumažinti.
Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) akcentuoja, kad gyvenimo trukmė šalyje auga, tačiau per lėtai, nes nuo EBPO vidurkio atsiliekame net 6 metais. Specialistams susirūpinimą kelia ir lietuvių alkoholio bei tabako vartojimo mastai, taip pat nutukimas (ypatingai ankstyvame amžiuje). Be to, neramina ir pačių gyventojų savo sveikatos vertinimas – tik 43 proc. žmonių (vyresnių nei 15 metų) džiaugiasi labai gera ar gera sveikata, kai šis rodiklis kitose Europos šalyse net penktadaliu didesnis (ir siekia 68 proc.). Senatvėje situacija dar prastesnė – tik 6 proc. senjorų Lietuvoje sakosi esantys visiškai sveiki, kai tuo tarpu EBPO sveika senatve vidutiniškai gali pasigirti 44 proc. respondentų.

Atskiri simptomai paveikia gyvenimo kokybę

Apie didžiausius sveikatos iššūkius liudija ir daugiau nei 50 tūkst. lietuvių iki šiol jau atliktas „Eurovaistinės“ sveikatos kapitalo testas. Atsakydami į 10 paprastų specialaus sveikatos testo klausimų žmonės atskleidė, kad juos kasdien kamuoja begalė, atrodytų, „nekaltų“ simptomų. Tie simptomai lemia, kad tik pusė respondentų testo pabaigoje išvydo tokią eilutę: „sveikiname – Jūs sveikatos milijonierius“.

Testo duomenimis, nė pusė dalyvių negalėjo pasigirtu geru, kokybišku miegu – žmonės skundėsi ne tik norintys daugiau poilsio, bet ir tuo, kad sunkiai užmiega, dažnokai pabunda, o ryte jaučiasi dar labiau pavargę.

Testą sudaryti padėjęs profesorius Rimantas Stukas perspėja, kad smulkūs ignoruojami negalavimai galiausiai veda prie rimtesnių susirgimų.

„Apie 40 proc. gyventojų miegas nekokybiškas, ketvirtadalis yra prastos nuotaikos, niekuo nesidomi, dar ketvirtadalis nesusivaldo stresinėse situacijose, juos erzina net smulkmenos – visa tai rodo, jog tokių žmonių gyvensena alina, sekina organizmą, silpsta imuninė sistema, organizmas tampa neatsparus įvairioms infekcijoms, mažėja protinis darbingumas ir fizinis pajėgumas“, – testo rezultatus komentavo jis.

Po tokių įžvalgų nenuostabu, kad į klausimą apie peršalimo ligas net penktadalis žmonių atsakė per metus sergantys du ir daugiau kartų, o pusė jų prisipažino sergantys bent vieną kartą per metus.

Kaip rodo testo atsakymai, tik 18 proc. respondentų galėjo pasigirti kasdien išgeriantys du litrus vandens. Net du trečdaliai respondentų atviravo, kad jiems bent kartais skauda galvą, 19 proc. skundėsi dažnokai arba labai dažnai lūžinėjančiais nagais, kartais kraujuojančiomis dantenomis valantis dantis (34 proc.) bei itin didelis skaičius žmonių pripažino, kad jiems kartais trūkčioja akis. Profesoriaus teigimu, šie simptomai gana greitai gali „prikviesti“ rimtesnes ligas.

„Apie 12 proc. dažnai ir labai dažnai skauda galvą – tai gali būti ne tik nuovargio, bet ir pervargimo simptomai. Beveik 75 proc. trūkčioja akis, tai ir pervargimo, ir nevisavertės mitybos pasekmė – trūksta mineralinių medžiagų, ypač magnio. O tai siejasi taip pat su centrinės nervų sistemos veikla, darbingumu. Įvairių kitų medžiagų trūkumą rodo lūžinėjantys nagai – nevisavertės mitybos pasekmė. Nors tai atskiri simptomai, bet žmogaus organizmas yra vientisa sistema, todėl viena ar kita problema paveikia ir visą organizmą – silpta imuninė sistema, dažniau galima susirgti infekcinėmis ligomis, gali paūmėti lėtinės ligos, mažėja darbingumas, sutrinka vidinė darna, ko pasėkoje blogėja gyvenimo kokybė“, – dėstė R. Stukas.

Akivaizdūs simptomai – organizmo pagalbos šauksmas

Tokie žmonių atsakymai nenustebino tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkės Astos Trumpienės, kuri kasdien dalijasi patarimais, kaip įveikti vieną ar kitą negalavimą. Jos teigimu, dėl miego sutrikimų klientai pirmiausia ir kreipiasi į vaistininkus – vieni skundžiasi neužmiegą, kiti miega paviršutiniškai arba prieš laiką atsibunda. Prieš griebiantis vaistų A. Trumpienė visada pataria išmėginti keletą kitų strategijų.

„Prieš ieškant gilesnių problemos šaknų reikėtų išsiaiškinti, ar dėl miego sutrikimų nėra kaltas stresas, psichiką traumuojančios situacijos, ligos, piktnaudžiavimas alkoholiu, nikotinu, kofeinu. Iš to seka, kad nemiga besiskundžiantiems pacientams nereikėtų rūkyti, vartoti tonizuojančių gėrimų, alkoholio, miegoti tvankiame kambaryje. Tokie pacientai turėtų laikytis režimo: keltis ir gultis tuo pačiu metu, reguliariai mankštintis, vakare nepersivalgyti, taip pat gerti vaistažolių arbatas arba maisto papildus su melatoninu“, – vardijo ji.

Prieš griebiantis vaistų ir užmušant skausmą kaip simptomą, pašnekovės teigimu, reikia pabūti patalpose, kur nėra ryškaus apšvietimo, triukšmo, išgerti vandens. Reguliariai kylant galvos skausmui reikėtų sureguliuoti mitybą, vartoti B grupės vitaminus, magnio preparatus, normalizuoti miego ir poilsio režimą, vengti tvankių ir užterštų patalpų. Jei po šių rekomendacijų galvos skausmas vis tiek kartojasi, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad šis išsiaiškinti ar tai nėra rimtų ligų simptomas.
Komentuodama mažai išgeriamo vandens rezultatus vaistininkė pabrėžė, kad žmogaus kūnas neturi vandens atsargų, kuriomis galėtų pasinaudoti netekęs daug skysčių. Todėl negeriant pakankamai vandens jaučiamas silpnumas, galvos svaigimas, vangumas. „Dehidratacija gali sukelti galvos skausmą, netgi migreninį. Todėl vandens gėrimas turi tapti įpročiu, padėsiančiu išsaugoti gerą nuotaiką ir sveikatą“, – ragino ji.