Veiksmingiausias vaistas nuo koronaviruso – karantinas

Pandemiją pasaulyje sukėlęs koronavirusas sėja nerimą ir baimę. Labiausiai dėl to, kad plinta sparčiai, o vaistų jam gydyti vis dar nėra. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tikina, kad efektyviausia koronaviruso plitimo valdymo priemonė – plačiai ir gausiai atliekami tyrimai, socialinių kontaktų vengimas. Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (MPSPC) direktorius Mantas Čėsna sutinka: „Kuo daugiau tyrimų atliksime, tuo geriau žinosime, kiek daug ir kaip plačiai virusas paplitęs. Tai padeda racionaliau vertinti esamą situaciją ir taikyti priemones viruso plitimo suvaldymui“.

Ragina išnaudoti punkto pajėgumus

Deja, M. Čėsna pripažįsta, kad koronaviruso tyrimų Lietuvoje vis dar atliekama ne tiek, kiek reikia žinoti realiam viruso išplitimo vaizdui. Iš pradžių pakankamai tyrimų nebuvo galima atlikti dėl reagentų trūkumo, dabar – dėl žmonių sąmoningumo stokos.

– Vos tik Marijampolėje veiklą pradėjo mobilus tyrimų punktas, susidomėjimas buvo didelis, norintys išsitirti turėjo laukti kelias dienas. Nuo praėjusios savaitės punktas Marijampolėje neišnaudoja visų savo pajėgumų. Laisvų vietų yra, tačiau norinčių tirtis – ne, nepaisant to, kad praplėstas aplinkybių, kuomet žmogus gali būti tiriamas, sąrašas. Karščiavimas – ne vienintelis ligos indikatorius. Jei buvo artimas kontaktas su sergančiu arba galimai sergančiu, rekomenduojama tirtis. Tokios aplinkybės pakankamos siekiant patekti į punktą. Sunku pasakyti, kodėl susidomėjimas tyrimais išblėso. Matyt, mums trūksta sąmoningumo, – samprotavo pašnekovas.

Karščiavimo klinika ažiotažo nesukėlė

Tai, pasak M. Čėsnos, iliustruoja ir ramybė pirmadienį darbą pradėjusioje Karščiavimo klinikoje. Anot MPSPC vadovo, pirmą darbo dieną klinikoje neapsilankė nė vienas pacientas. O galėjo arba turėjo, nes karščiuojančių žmonių, kurie tyrimams priimami Karščiavimo klinikoje, Marijampolės savivaldybėje buvo ir tikrai yra. Žinoma, ne visiems jiems reikalingi tyrimai – tai įvertina šeimos gydytojas.

– Šeimos gydytojų darbu pasitikime. Jei jų žinioje esantiems pacientams nurodyta gydytis namuose – viskas tvarkoje. Bėda ta, kad ne visi karščiuojantys į gydytojus kreipiasi. Kuo daugiau kreiptųsi, tuo geriau kontroliuotume situaciją ir esant poreikiui atliktumėme tyrimus. Kilus įtarimams dėl koronaviruso – aiškinamasi ir dėl jo, – paaiškina M. Čėsna.

Greitieji testai aktualumą praranda

Praėjusią savaitę Lietuvą pasiekė pirmieji greitieji koronaviruso testai. Tikėtasi, kad jie padės padidinti naujojo viruso tyrimų apimtis. MPSPC vadovas sako, kad greitieji testai tokią misiją atlikti ir turėjo. Deja, jie į Lietuvą atkeliavo vėliau nei tikėtasi. Tie, kas juos įsigijo ir atliko – puiku, tačiau dabar, kai mobilusis punktas, o ir tyrimų laboratorijos nėra maksimaliai apkrautos, organizuoti greitųjų testų pirkimą nebėra prasmės. Juolab kai dar ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pranešė išsiaiškinusi, kad sukčiai nėštumo testus parduoda kaip COVID-19 testus.

– Greitieji testai nėra 100 proc. tikslūs, tačiau toks tyrimas geriau nei jokio. Dabar, kai atsigavo laboratorijos, kai turime pakankamai terpių tyrimams atlikti, išlaidauti ir rizikuoti įsigyti nekokybiškus testus tikrai nėra reikalo. Verčiau stebėti savijautą ir aplinką – jei yra bent menkiausia tikimybė, kad žmogus galėjo užsikrėsti, būtina skambinti karštąja koronaviruso linija ir registruotis tyrimui, – pataria specialistas.

Vaistai nuo koronaviruso neegzistuoja

Koronavirusas taip plačiai ir greitai po pasaulį pasklido todėl, kad vaistų nuo jo nėra. Tai neleido sumažinti sergančiųjų skaičiaus ir virusas nuo žmogaus žmogui plito nepaisydamas nei valstybių sienų, nei rasinių, nei religinių skirtumų. Nors ir žinoma, kad virusas nėra išgydomas, internete ėmė plisti ne tik rekomendacijos, kaip jį įveikti, bet ir siūlymai įsigyti virusą gydančių vaistų. M. Čėsna sako, kad koronaviruso nugalėti nepadės nei medikamentai, nei žolelių arbatos. Juo labiau karšti gėrimai, kuriuos interneto troliai pataria gerti kuo dažniau norint išvengti užsikrėsti koronavirusu. Anot MPSPC vadovo, internete plintantys pasiūlymai tėra sukčių mėginimai išvilioti pinigus ir smegenų plovimas. Viskas, kuo kovojant su koronavirusu gali padėti žolelių arbatos ar karšti gėrimai – nebent imuniteto stiprinimas. Tuo tarpu netinkamai vartojami medikamentai sveikatos būklę gali tik pabloginti. Anot jo, prieš bet kokį medikamentų vartojimą būtina pasitarti su gydytoju ir vaistus vartoti pagal jo nurodymus.

– Kol kas ir vis dar veiksmingiausia kovos su koronavirusu priemonė yra karantinas, socialinių kontaktų vengimas, saviizoliacija, jei tokia reikalinga. Suprantu, kad šylantis oras vilioja laiką leisti lauke, tačiau dabar kaip niekada turime būti stiprūs ir kuo daugiau būti namuose, nesibūriuoti ir nesisvečiuoti vieni pas kitus. Artimiausiu metu prognozuojamas susirgimų pikas. Kokio dydžio jis bus – priklauso nuo mūsų. Kuo neatsakingiau elgsimės, tuo sergančiųjų bus daugiau. Atsipalaiduoti negalima, svarbu susitelkti ir prakęsti šį laiką, kad kuo greičiau galėtumėme grįžti prie mums labiau įprasto gyvenimo ritmo, – atkreipia dėmesį specialistas.

Persirgę virusu antrą kartą užsikrėsti neturėtume

Tokias viltis jaukia nuogąstavimai, kad net ir persirgus koronavirusu, juo galima susirgti antrą kartą. M. Čėsna sako, kad mokslininkai tokių mąstymų ir spėliojimų turėjo. Jie kilo, kai Kinijoje pirmieji susirgusieji koronavirusu lyg ir pasveiko, tačiau netrukus po to vėl pajuto ligai būdingus simptomus, o koronaviruso mėginiai parodė teigiamus rezultatus.

– Yra duomenų, kad pasveikusiais galėjo būti laikomi ne iki galo pagiję žmonės. Moksliškai nėra įrodyta, kad koronavirusu persirgęs ir imunitetą įgijęs žmogus juo galėtų susirgti dar kartą. Tiesa, kategoriškai teigti, kad taip negali nutikti, negalima. Liga – nauja, daug kas nežinoma, tyrimų trūksta, situacija keičiasi. Todėl reikalingi tyrimai, ieškojimai. Nereikėtų pamiršti ir gausaus testavimo. Ne tik tų, kurie galimai serga, bet ir tų, kurie jau serga ir galbūt yra pasveikę. Pakartotinis koronaviruso tyrimas sergančiajam turėtų būti atliktas mažiausiai po 14 dienų. Jei tiriamojo kraujyje aptinkama antikūnų, laikoma, kad žmogus yra persirgęs koronavirusu. Toks žmogus nebelaikomas viruso nešiotoju ir antrą kartą susirgti COVID-19, manoma, neturėtų, – paaiškina M. Čėsna.

Tikėdamiesi, kad žmonės, persirgę koronavirusu, įgyja jam imunitetą, naudodami jų kraujo plazmą mokslininkai bando gydyti vis dar sergančius koronavirusu. M. Čėsna sako girdėjęs, kad tokia praktika taikoma. Kiek ir ar ji veiksminga – pasakyti sunku. Anot jo, bandymų sėkmė paaiškės kiek vėliau, tačiau mokslininkai svarsto, kad sergantys pacientai, kuriems buvo suleista persirgusiųjų kraujo dalių, koronavirusą perneša lengviau.