Veiklios ir verslios bendruomenės – Lietuvos ateitis

Viešasis gyvenimas jau sunkiai įsivaizduojamas be bendruomenių veiklos. Alytaus rajone kaimo bendruomenės pradėjo steigtis vienos pirmųjų šalyje – prieš penkiolika metų. Šiandien jos padariusios labai didelę pažangą, sprendžia įvairius reikalus, organizuoja renginius, verslauja. Iš viso vienuolikoje Alytaus rajono seniūnijų veikia 60 bendruomenių, vienijančių įvairų profesijų žmones.

„Bendruomenės yra stipri jėga, aš matau jų ateitį ir perspektyvą “, – įsitikinęs Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.

Bendruomenių verslai

Kaimuose ir miesteliuose veikiančios bendruomenės ne tik dainuoja renginiuose, bet ir dalyvauja projektinėje veikloje, ieško būdų užsidirbti, įkurdamos vieną kitą darbo vietą savo kraštiečiams. Mažesnių miestelių, kaimelių bendruomenės aktyvesnės, nei didesnių. O geresnių rezultatų bendruomenės pasiekia tada, kada veikia organizuotai ir vieningai. Pasak mero A. Vrubliausko, liūdna, kai kelios tame pačiame kaime veikiančios bendruomenės nesutaria, prasideda apkalbos, diskredituojama graži bendruomeniškumo idėja.

Amatų kiemelis yra vienas iš būdų bendruomenių verslumui skleistis. Alytaus rajone veikia du amatų kiemeliai. Vieną jų įkūrė Alovės bendruomenė „Susiedai“, puoselėjanti šio krašto amatus. Būtent ši veikla ir leidžia bendruomenei ne tik išsilaikyti, bet ir šiek tiek užsidirbti. „Per pastaruosius ketverius metus mūsų amatų kiemelį aplankė daugiau kaip 3 tūkst. lankytojų. Užsidirbame iš edukacinių programų, dalį gaminių realizuojame mugėse, šventėse“, – sakė bendruomenės pirmininkė A. Kisielienė. Susipažinti su bendruomenės veikla atvyksta dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių. Neseniai A. Kisielienė duoną kepti mokė svečius iš Gruzijos (Sakartvelo).

Socialinis verslumas jau 4 metus skatinamas Kančėnų kaimo bendruomenėje „Dėmesio centras“. „Projektų lėšomis įsigijome sulčių spaudimo įrangą. Sezono metu įdarbiname 3 kaimo gyventojus sultims spausti“, – apie verslumą kalbėjo vienos pirmųjų Alytaus rajone įsikūrusios bendruomenės, šiuo metu vienijančios 115 narių, pirmininkė Monika Ražanauskienė. O aktyvios pirmininkės planuose – naujos verslo idėjos: „Norėtume įsigyti vaisių, uogų džiovinimo įrangą, įsirengti obuolių sūrių gamybos liniją, o galbūt ir uogienes virti“.

Kančėnų kaimo bendruomenė aktyviai dalyvauja ir projektinėje veikloje: prie bendruomenės namų įrengė vaikų žaidimų ir sporto aikšteles, šarvojimo salę, gamina ir parduoda keramikos gaminius, kepa dzūkiškas bandas, močiutės pyragą, gamina sertifikuotą kmynų gėrimą, mezga pirštines su tautiniais raštų motyvais. Praėjusiais metais bendruomenės patalpose įrengta pirtis tapo dažna bendruomenės narių susitikimo vieta, ypač šaltuoju metu laiku.

Rankų darbo bendruomenių gaminiai yra išskirtiniai, vienetiniai, todėl, pasak mero A. Vrubliausko, savivaldybė jų įsigyja reprezentacijai, siekdama pristatyti Alytaus kraštą užsienio šalių delegacijoms.

Socialiniai partneriai

Alytaus rajono bendruomenės jau antrus metus teikia asmens higienos paslaugas savo kaimo gyventojams. Iš šios paslaugos taip pat šiek tiek užsidirba. „Įgyvendindamos projektus jos nusipirko skalbimo mašinas, įsirengė dušus. Tai savivaldybės remiama programa – bendruomenės mūsų partneriai“, – apie bendruomenių pagalbą sprendžiant socialines problemas kalbėjo A. Vrubliauskas.

Kodėl reikėjo šių paslaugų? „Padarę apklausą pamatėme, kad 11,5 proc. visų Alytaus rajone gyvenančių žmonių neturi galimybių namie išsiskalbti ir nusiprausti. Sukvietėme bendruomenes ir tarėmės, kaip padėti žmonėms. Džiaugiuosi, kad jos nepabijojo šio didelio ir atsakingo darbo“, – pažymėjo meras.

Alytaus rajono bendruomenės yra savivaldybės partnerės Europos Sąjungos remiame projekte „Alytaus rajono bendruomeniniai šeimos namai“. „Mūsų bendruomenės subrendę, jaučia atsakomybę už savo narius ir yra pajėgios įgyvendinti europinius projektus,“ – tęsė rajono vadovas. Visų rajono seniūnijų šeimoms paslaugas teikia 4 kaimo bendruomenės: Alovės bendruomenė „Susiedai“, Kumečių – „Dainavos kaukas“, Mikalavo – ,,Šilaičiai“ ir Junčionių kaimo bendruomenė. Organizuojami seminarai, mokymai, išvykos šeimoms, kurių metu stiprinami gebėjimai ir galimybės savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

Ne tik iš biudžeto

Bendruomenei išgyventi, vykdyti veiklas be abejo reikalingi finansai. Net ir gražiausia idėja gali likti tik idėja be finansinės paramos. Alytaus rajono savivaldybė padeda toms bendruomenėms, kurios ir pačios stengiasi – rengia ir įgyvendina projektus. „Labai džiaugiuosi, kad mūsų rajono bendruomenės ne tik žiūri į Alytaus rajono biudžetą, bet ir pačios imasi iniciatyvos. Šiais metais net 10 bendruomenių Žemės ūkio ministerijai pateikė projektus ir gavo finansavimą. Tai įrodo, kad jos geba tvarkyti dokumentus, veikti įvairiose srityse“, –pažymėjo A. Vrubliauskas.

Projektus parengė ir paramą iš Žemės ūkio ministerijos gavo Vankiškių, Genių, Santaikos, Krokialaukio, Junčionių kaimų bendruomenės, Kančėnų „Dėmesio centras“, „Užubalių gojus“, Makniūnų sodžiaus bendruomenė, Luksnėnų kaimo bendruomenė „Drūtas dzūkas“, asociacija „Daugų kraštas“, pastaroji kepa tradicines dzūkiškas grikines babkutes. Iš viso rajono bendruomenių projektams Žemės ūkio ministerija skyrė daugiau kaip 24 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus minėtos bendruomenės sustiprins savo materialinę bazę, tvarkys viešąsias vietas, organizuos renginius.

Viskas prasideda nuo idėjos

Verslumas yra ta sritis, kuri ypatingai aktualizuojama, tačiau viskas prasideda nuo idėjos ir pasiryžimo ją įgyvendinti. Alytaus rajone neseniai įsikūrusios bendruomenės, o ir senbuvės ieško savo verslumo nišų, įdomių sumanymų. Vienas iš jų – Žagarių kaimo bendruomenė (Punios seniūnija), atspindėdama kaimo pavadinimą, verda žagarėlius. Prieš 3 metus įkurta Mikalavo kaimo bendruomenė „Šilaičiai“ (Pivašiūnų seniūnija) gražių iniciatyvų nestokoja. Išskirtiniu prisistatymu tapo bendruomenės narių kepami grybukai. Šiuos rankų darbo saldėsius bendruomenė parduoda mugėse, parodose. Šį pavasarį Mikalavo kaimo bendruomenės „Šilaičiai“ pastatytame šimtmečio šeimų šiltnamyje jau dera pirmasis daržovių derlius. Dalį derliaus bendruomenė parduos, likusią – konservuos ir dovanos Pivašiūnių seniūnijoje esančioms socialinėms įstaigoms. Bendruomenės pirmininkė Danutė Kazakevičienė džiaugiasi, kad į bendruomenės veiklą pavyko įtraukti jaunimą, kuris prisideda prie šiltnamio priežiūros darbų.

Dar vienas gražus pavyzdys, rodantis kaimų gyvybingumą – pačių bendruomenių iniciatyvos. Bendruomenės „Varčios kaimynai“ sumanymu, Varčios miške iškilo ąžuolinis kryžius, skirtas žuvusiems partizanams atminti. Idėjos autorius ir kryžiaus drožėjas bendruomenės pirmininkas Rimas Petrauskas. „Gražu pažiūrėti, kada nesenai susikūrusi bendruomenė taip prasmingai pradėjo savo darbą“, – sakė A. Vrubliauskas. Meras prisipažino, jog netikėjo, kad bendruomenei pavyks susiburti. „Tačiau po dienos Rimas Petrauskas atnešė 50 parašų. Tai kaip gali netikėti ir nepadėti?“, – bendruomenės aktyvumu džiaugėsi A. Vrubliauskas.

Kančėnų kaimo bendruomenės pirmininkė M. Ražanauskienė taip pat pasidalijo gražiu bendruomeniškumo pavyzdžiu: „Bendruomenės nariai – jauna Kristinos ir Airido Cibulskų šeima pagal panaudos sutartį bendruomenei leido naudotis žemės sklypu prie ežero. Bendruomenės jaunimas įrengė pavėsinę, laužavietę, tinklinio aikštelę. Darbus finansavo iš Kančėnų į užsienį emigravę jaunuoliai, bet palaikantis stiprų ryšį su savo kraštu“.

Atvyksta turistų

Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos pripažino, kad Punios kaimo bendruomenės „Punios ainiai“ bulvinių bandų ir razavų blynų kepimas – tarp 10-ties geriausių gastronominių projektų Lietuvoje. Bendruomenė įsirengė senovinę erdvę – Panemunės dzūko pirkią – kurioje vyksta edukaciniai užsiėmimai. Šios organizacijos narė, sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių produktų amatininkė Ona Kizelienė kepa dzūkiškas bulvines bandas, razavus blynus. Daugiau kaip metai laiko bendruomenė įsirengė 8-iems asmenims nakvynės vietas, kuriomis dažnai pasinaudoja piligrimai, keliaudami pro Punią vedančiu Šv. Jokūbo keliu.

Pažintinėmis-istorinėmis ekskursijomis vilioja Raižių musulmonų religinė bendruomenė. Bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius ne tik supažindina su totorių kultūra, esančiais objektais: mečete, paminklu Vytautui Didžiajam, saulės laikrodžiais, bet ir kulinariniu paveldu – tradiciniu pyragu šimtalapiu, koldūnais.

Verslo ir bendruomenės partnerystės pavyzdys – Nemunaičio bendruomenė, kuri per Vietos veiklos grupę parengusi projektą kartu su nuotykių parku „Tarzanija“ įsigijo laivą, skirtą turistams plukdyti Nemuno upe. Bendruomenė su verslininkai yra susitarusi dėl finansinių, laivo saugojimo įsipareigojimų.

„Gražių pavyzdžių turime. Tačiau eiti į priekį, tobulėti, pritraukti ir kitus – tai bendruomenių nuolatinis tikslas“, – sakė A. Vrubliauskas.

Renginiai be bendruomenių neįsivaizduojami

„Manau, kad gyventojai neįsivaizduoja savo laisvalaikio, švenčių, vakaronių be bendruomenės dalyvavimo. Bendruomenės savo nariams į pagalbą ateina ir liūdesio, netekties valandą. Rūpinasi šeimų, patiriančių socialinę riziką, vaikais“, – toliau kalbėjo A. Vrubliauskas.

Pasak mero, tos bendruomenės, kurios žino, kaip organizuoti renginius, gauna savivaldybės finansavimą. „Gali būti, kad ateityje visas kultūrinis gyvenimas pereis į bendruomenių rankas. Mūsų bus tik metodinė pagalba“, – sakė A. Vrubliauskas.

Genių, Radžiūnų, Talokių, Vankiškių, Kumečių kaimų, Ąžuolinių, Užubalių, Pocelonių „Perkūnkalnio“, Luksnėnų kaimo „Spindulio“ bendruomenės turi kolektyvus. Eičiūniškiai susibūrę į folkloro kolektyvą „Žolynai“, Santaikoje – šokių kolektyvas „Narpulis“, Nemunaityje – ansamblis „Smiltė“. Šių ir kitų rajono kaimų bendruomenės turi ansamblius, kaimo žmones suburia organizuodamos renginius.

Vienas iš bendruomeniškumo pavyzdžių organizuojant renginį – Daugų seniūnija. Šio krašto bendruomenės ir įstaigos metų pabaigoje pristato savo programą: dainuoja, šoka. Į renginį susirenka nuo mažiausio iki senuko, kartais atvedamo už rankos. „Tai geras ir prasmingas pavyzdys. Tikiu, kad Daugų tradicijos atkeliaus ir į kitas seniūnijas“, – kalbėjo A. Vrubliauskas.

Meras prisiminė, kad būta ir komiškų situacijų, kada seniūnas, bendruomenė, kultūros namai, mokykla organizuodavo atskirus renginius. „Sukvietėme visas puses, tarėmės, kad visi dirbtų komandoje. Juk visų žiūrovas bendras,“ – apie partnerystę kalbėjo A. Vrubliauskas.

Veikla priklauso ir nuo pirmininko

Nieko nėra prasmingesnio, kaip darbas savo krašto žmonėms, kad gražiau, šviesiau, maloniau būtų gyventi. „Bendruomenės pirmininkas yra partneris – aukščiau ir už seniūną, nes jis dirba be atlygio, išrinktas demokratiškai. Seniūnas turi įsiklausyti į bendruomenės pirmininką, kuris atstovauja visai bendruomenei, nes tai tikrasis tautos balsas. Jie patys dega ir kitus uždega. Neskaičiuoja nei laiko, nei, dažnu atveju, savo lėšų, mat reikia naudoti savus automobilius, telefonus. Duok Dieve jiems sveikatos, energijos. Jeigu neturėtume tų žmonių – kažin ar bendruomenės veiktų“, – svarstė rajono savivaldybės meras A. Vrubliauskas.

Daina Baranauskaitė