Veganiškos tendencijos keičia ir baldus

Mėsos produktų atsisako ir augalinę mitybą propaguoja 1 iš 5 pasaulio gyventojų. Nors gyvulinės kilmės produktų atsisakymas labiausiai veikia maisto pramonę bei gamintojus, tačiau rimtu iššūkiu tampa ir kitoms pramonės šakoms. Prie pokyčių turi prisitaikyti ne tik kosmetikos ar rūbų gamintojai, tokie automobilių pramonės gigantai kaip „Bentley“ ar „Tesla“, bet ir baldų industrija, ieškanti veganiškų alternatyvų ne tik medžiagoms, bet ir dizaino sprendimams.

Įtakingas verslo leidinys „Forbes“ veganizmą įvardija viena pagrindinių 2018 m. ekonomikos tendencijų, kuri neabejotinai turės įtakos baldų kūrėjams bei gamintojams.

Ieškoma alternatyvų

Vienas didžiausių galvosūkių baldų gamintojams bei juos kuriantiems dizaineriams – alternatyvų gyvulinės kilmės medžiagoms paieškos. Suradus, kuo pakeisti natūralų kailį, odą, vilną ar net šilką, nauji inovatyvūs gaminiai išbandomi ir tik tada pasiekia prekybos vietas.

„Sąmoningi, į aplinkos tausojimą ir tvarumą orientuoti pirkėjai ieško alternatyvų. Jiems svarbu, kaip baldas pagamintas, rūpi, kad jo dizainas būtų universalus, o pats gaminys tarnautų ilgai. Mes savo ruožtu tokį aplinkai draugišką požiūrį labai palaikome. Pavyzdžiui, turime tokią medžiagų grupę, kuri atrodo kaip versta oda, tačiau iš tiesų yra audinys. Be to, jis yra valomas vien vandeniu, todėl baldo priežiūra taip pat nekenkia nei aplinkai, nei pačiam žmogui. Taigi, vėl kalbame apie nuoseklų aplinkos tausojimą“, – sako Danijos prekės ženklo „BoConcept“ pardavimų vadovė Dovilė Miškelevičienė.

Pasak jos, apsisprendę nesusigundyti greitos mados siūlomais produktais žmonės renkasi baldus, kurių dizainas jau tapęs klasika, o apipavidalinimas bei pateikimas atspindi aktualiausias tendencijas.

„Gilias tradicijas turinčio daniško dizaino esmė yra tvarumas, siekis, kad daiktas tarnautų ilgai. Jie didžiuojasi pristatydami baldus, kurių dizainas nesikeičia dešimtmečius, nes tai reiškia, jog pavyko sukurti baldą-ikoną, rasti tokį sprendimą, kuris žmonėms patinka ir yra reikalingas. Tuo tarpu neatsakingas vartojimas, būtinybė keisti baldus, nes jie nepatvarūs ar greit išeinantys iš mados – mūsų klientams svetimas požiūris“, – įsitikinusi D. Miškelevičienė.

Atliekos tampa žaliava

D. Miškelevičienės teigimu, dar viena įsitvirtinanti tendencija – natūralumo paieškos. Ir čia pirmu smuiku griežia jau net ne gamintojai, o baldų dizaineriai.

„Veganizmas, vegetarizmas, galų gale natūralumo siekis ir noras rūpintis supančia aplinka, tai visų pirma vidinė žmogaus nuostata. Nuo jos viskas prasideda ne tik įsigyjant, bet ir kuriant baldą. Tarkime, danų dizaineris René Hougaardas yra labai aiškiai deklaravęs, kad savo kūriniuose visiškai atsisako plastiko, jį keičia natūraliomis medžiagomis. Ir nors tai jam nėra ekonomiškai naudinga, tačiau tai yra aiškus šio produktų dizainerio vertybinis sprendimas, atsisakymas dauginti ir taip milžinišką pasaulio šiukšlių kalną“, – pastebi D. Miškelevičienė.

Baldų gamintojai dėl šios priežasties atsigręžia ir į tai, kas galėtų būti paprasta maisto pramonės atlieka, bet tampa puikia gamybine žaliava.

„Atliekų, šiukšlių turime per daug. Todėl atsigręžiame ne tik į gamtą, bet ir į mūsų seniausių protėvių gyvenimo filosofiją – nėra nieko, ko negalima panaudoti. Tada žmonės medžiojo, mėsą suvalgydavo, o kailiu apsigaubdavo patys, pasitiesdavo ant gultų. Iš esmės tą patį darome ir mes – jaučių odas, kurios būtų tiesiog išmetamos, panaudojame baldų gamybai ir tokiu būdu mažiname išmetamų atliekų kiekius“, – aiškina ji.

Namai – ramybės ir natūralumo oazė

Europoje vis labiau populiarėja ir lėto gyvenimo filosofija, kai didžiulio tempo nualinti, vidinės ramybės ir darnos su aplinka ieškantys žmonės namus nori paversti jaukumo oaze.

„Šį sezoną siūlome lėto gyvenimo, meditacijos, jogos, veganizmo tendencijas perkelti ir į namus – pasirūpinti, kad namai būtų ramybės ir komforto oazė. Tai pasiekti gali padėti natūralios medžiagos – medis, keramika, stiklas, vilna ir gilios, ramios žemės spalvos – žalia, mėlyna, bordo, ruda, ochros. Beje, žalvaris vis dar lieka svarbus, ypač interjero detalėms“, – pagrindines tendencijas vardija D. Miškelevičienė.

Visame pasaulyje išpopuliarėjusi daniškoji hygge filosofija jau tapo šilumos, saugumo ir vidinės ramybės sinonimu. Jos ašis – jaukūs namai.

„Galima gyventi namuose, kurie labai patogūs, stilingi, tačiau juose „šalta“, nejauku, o atrasti vidinę ramybę – labai sunku. O galima sąmoningai rinktis jaukumą, komfortą ir šaltąjį metų laiką pasitikti su atidumu gamtai bei aplinkai pagamintame patogiame fotelyje pasiėmus puodelį arbatos žvelgti į žvakės liepsną. Interjeras turi galią padėti mums nurimti, sustoti, pajusti, kaip viskas stoja į vietas“, – įsitikinusi pašnekovė.