Vatikano „Caritas“ pasipiktino nurėžtu Tarptautinės plėtros agentūros finansavimu: milijonai mirs, kiti liks skurde

Vatikano labdaros organizacija pirmadienį išreiškė pasipiktinimą tuo, ką pavadino neapgalvotais ir nežmogiškais JAV planais stabdyti Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) finansavimą, o popiežiaus Pranciškaus patarėjas paramos vystymosi klausimais ragino Donaldo Trumpo administraciją nepamiršti krikščioniškų rūpinimosi kitais principų.

Čekų kilmės kanadiečių jėzuitas kardinolas Michaelas Czerny yra vienas artimiausių Pranciškaus kardinolų. Jis vadovauja Vatikano biurui, atsakingam už migrantus, aplinką, Bažnyčios labdaros organizacijos „Caritas Internationalis“ veiklą ir ir vystymąsi.

„Caritas“ pirmadienį įspėjo, kad dėl, jos teigimu, neatsakingo JAV sprendimo nutraukti USAID finansavimą mirs milijonai žmonių, o dar šimtai milijonų bus pasmerkti „nežmoniškam skurdui“.

USAID yra pagrindinė JAV vyriausybės tarptautinė humanitarinės pagalbos ir vystymosi institucija, kuri 2023 metais valdė daugiau nei 40 mlrd. dolerių (38,7 mlrd. eurų), sudarančių apie 40 proc. pasaulinės pagalbos biudžeto. 

D. Trumpo administracija ir jo sąjungininkas milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas), metę iššūkį federalinei vyriausybei, kol kas labiausiai nusitaikė į USAID. Dėl laikinai apribotų lėšų buvo sustabdyta dauguma USAID programų visame pasaulyje, tačiau penktadienį federalinis teisėjas laikinai sustabdė planus atleisti tūkstančius agentūros darbuotojų.

Interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ M. Czerny teigė, kad kiekviena būsima vyriausybė turi teisę peržiūrėti užsienio pagalbos biudžetą ir net reformuoti tokią agentūrą kaip USAID. Tačiau jis sakė, kad visai kas kita yra išardyti agentūrą, kai ji jau prisiėmusi finansavimo įsipareigojimus.

„Vykdomos programos ir lūkesčiai, net, galima sakyti, įsipareigojimai, o įsipareigojimų laužymas yra rimtas dalykas. Taigi, nors kiekviena vyriausybė turi teisę peržiūrėti savo biudžetą užsienio pagalbos atžvilgiu, būtų gerai turėti tam tikrą perspėjimą, nes reikia laiko rasti kitų finansavimo šaltinių arba būdų spręsti iškilusias problemas“, – sekmadienį sakė M. Czerny.

Ragina atšaukti planus

Viena didžiausių nevyriausybinių organizacijų, gaunančių USAID lėšas, yra JAV katalikų bažnyčios pagalbos agentūra „Catholic Relief Services“, kuri jau pareiškė susirūpinimą dėl finansavimo stabdymo. 

M. Czerny teigimu, kitos programos, įskaitant tarptautines „Caritas“ programas vyskupijų ir nacionaliniu lygiu, taip pat patiria tiesioginį ar netiesioginį poveikį.

Pareiškime „Caritas“ paragino vyriausybes skubiai paraginti JAV administraciją atšaukti planus dėl USAID.

„USAID sustabdymas sukels pavojų šimtams milijonų žmonių teikiamoms būtiniausioms paslaugoms, pakenks dešimtmečius trukusiai pažangai humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi srityje, destabilizuos regionus, kurie priklauso nuo šios itin svarbios paramos, ir pasmerks milijonus nežmoniškam skurdui ar net mirčiai“, – sakoma pranešime.

M. Czerny pabrėžė, kad nors USAID biudžetas yra didelis, jis sudaro mažiau nei vieną procentą JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) ir yra tik nedidelė dalis biblinio raginimo skirti dešimtinę – 10 proc. savo pajamų.

M. Czerny pripažino, kad Pranciškus dažnai skundėsi, jog Vakarų pagalba neturtingoms šalims yra susijusi su sąlygomis, kurios gali būti nesuderinamos su katalikų doktrina, pavyzdžiui, su programomis, skatinančiomis lyčių ideologiją. 

D. Trumpo administracija teigė, kad mažindama asignavimus USAID, ji orientuosis į šias „woke“ (perdėtu jautrumu socialiniams, kultūriniams ir rasiniams klausimams paremtas)  programas.

„Jei vyriausybė mano, kad programa iškreipta ideologijos, tuomet ji turėtų jas reformuoti. Daugelis sakytų, kad veiklos nutraukimas nėra geriausias būdas ją reformuoti.“, – sakė M. Czerny.

„Siaubingas būdas“

Kitas Vatikanui ir JAV katalikų hierarchijai nerimą keliantis klausimas – D. Trumpo administracijos griežtos priemonės prieš nelegalius migrantus.

Praėjusią savaitę Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt (Kerolain Livit) sakė, kad nuo D. Trumpo inauguracijos sausio 20 dieną per imigracijos vykdymo veiksmus buvo suimta daugiau kaip 8 tūkst. žmonių. Vieni jų laikomi federaliniuose kalėjimuose, kiti – Gvantanamo įlankos karinio jūrų laivyno bazėje Kuboje.

„Susidorojimas yra siaubingas būdas tvarkyti reikalus, o juo labiau vykdyti teisingumą. Todėl man labai gaila, kad dėl šių priemonių nukenčia daugybė žmonių. Viskas, ko galime tikėtis, yra tai, kad žmonės, Dievo žmonės ir geros valios žmonės, padės ir apsaugos pažeidžiamuosius, kurie staiga tapo daug labiau pažeidžiami“, – sakė M. Czerny, kurio šeima po Antrojo pasaulinio karo emigravo į Kanadą kaip pabėgėliai.

JAV katalikų vyskupų konferencija po pirmųjų prezidento D. Trumpo įsakymų paskelbė neįprastai kritišką pareiškimą, kuriame teigiama, kad „įsakymai, susiję su elgesiu, imigrantais, pabėgėliais, užsienio pagalba, mirties bausmės išplėtimu ir aplinka, kelia didelį nerimą ir turės neigiamų pasekmių, kurių daugelis pakenks pažeidžiamiausiems iš mūsų“.

Įkvėptas biblinio raginimo priimti svetimšalius, Pranciškus rūpinimąsi migrantais paskelbė savo pontifikato prioritetu, reikalaudamas, kad šalys priimtų, apsaugotų ir integruotų tuos, kurie bėga nuo konfliktų, skurdo ir klimato nelaimių. Pranciškus taip pat sakė, kad vyriausybės turi tai daryti pagal savo galimybes.

„Ir nemanau, kad kuri nors šalis, išskyrus galbūt Libaną ar kelias kitas išimtis, tikrai viršija savo galimybes. Todėl manau, kad pirmiausia tai privalome padaryti kaip žmonės, piliečiai, tikintieji ir mūsų atveju – kaip krikščionys“, – sakė M. Czerny.