Vasaros sezonas Klaipėdos rajone: kviečiantis įkvėpti gamtos, pažinti istoriją ir atrasti unikalių veiklų

Šylant orams, namuose būti norisi vis mažiau – dažnas ima dairytis trumpų kelionių, išvykų į gamtą ar įdomesnių pramogų. Jų Klaipėdos rajone tikrai netrūksta, kaip ir kerinčio kraštovaizdžio, pamario kultūros, lietuvininkų ir žemaičių krašto istorijos vertybių. Ką pamatyti, čia ras tiek pavieniai keliautojai, tiek šeimos su vaikais ar mėgstantieji išvykas su bičiuliais. Vasaros sezonas aptartas ir išvažiuojamajame Turizmo tarybos posėdyje.

Grįžo į rajoną

Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos rajone pristatytas naujas lankytinas objektas – Agluonėnuose buvo atidaryta ekspozicija „Vėjo milžino istorija“. Kaime esančią etnografinę sodybą apsupo net trys naujutėlaičiai statiniai, o juose įkurdinta Jono Genio unikali malūno ekspozicija.

Sakoma, kad malūno konstrukcijas J. Genys parsigabeno iš Vokietijos. Statinys buvo keturių aukštų ir, neskaitant sparnų, siekė 13 metrų. Daugelį metų malūnas malė grūdus, dar ir po 1949-ųjų jo statytoją ištrėmus į Sibirą, tačiau 1960-aisiais paplitus elektra varomiems malūnams sustojo, o galiausiai buvo išmontuotas ir išvežtas į Lietuvos liaudies buities muziejų.

Laimei, įrenginio detalės pagaliau grįžo į Klaipėdos rajoną ir įsikūrė Agluonėnų etnografinės sodybos prieigose duris atvėrusioje ekspozicijoje. Malūno dalis restauravo meistras Vaidotas Bliūdžius. Jam, beje, šiemet įteikta 28-oji rašytojos Ievos Simonaitytės premija.

Pažinti per istoriją

Klaipėdos rajono gyventojų bei čia apsilankiusių turistų laukia ir daugiau naujienų. Praėjusiais metais Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio proga Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras sukūrė naują turistinį-kultūrinį maršrutą „Gyvenimas etnografinių regionų paribyje“.

Jį sudaro 12 atrinktų objektų, labiausiai susijusių su buvusiu pasieniu, kurio buvimas per ilgus šimtmečius lėmė Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų susiformavimą. Į jų teritorijas patenka ir Klaipėdos rajonas.

Šis turistinis maršrutas sudarytas būtent taip, kad tiek gidas, tiek pavienis turistas pagal objektų sąrašą maršrutą gali susidėlioti savarankiškai ir pagal poreikį lankyti visus objektus ar tik kelis pasirinktus.

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras gidams bei kelionių organizatoriams jau organizavo Klaipėdos rajono turizmo išteklių pristatymą ir mokomąją ekskursiją „Gyvenimas etnografinių regionų paribyje“. Mokymuose dalyvavo virš 20 gidų bei kelionių organizatorių. Taip siekiama populiarinti maršrutą tarp gidų, kad jis būtų įtraukiamas į rajoną lankančių turistų pažintines ekskursijas.

Kalnų trasos – ir mėgėjams, ir ekstremalams

Mėgstantieji aktyvų poilsį kviečiami išbandyti maršrutą „Kalnų takai“.

Kalnų takai – tai išskirtinis pėsčiųjų maršrutas kalvotomis Lapių vietovėmis. Ši gyvenvietė ne veltui yra vadinami Lietuvos Šveicarija, tad ir keliaujantieji trasomis pasijus kaip tikruose kalnuose. O kur dar galimybė pasigėrėti vaizdingomis Lapių apylinkėmis, užsukti į Lakštingalų slėnį ar į legendomis apipintą Lapių piliakalnį.

Šiuo metu „Kalnų takų“ sistemą sudaro dvi skirtingo sudėtingumo trasos – mėlynoji ir raudonoji. Mėlynosios ilgis – 6,8 km, o keliaujant raudonąja trasa įveiksite 4,5 km. Mėlynoji trasa skirta visiems turistams, mėgstantiems aktyviai leisti laisvalaikį. Raudonoji – ypatingai ekstremali, tad ja keliauti rekomenduojama tik patyrusiems žygeiviams.

Pavasarį žygiuojant „Kalnų takais“ galima išvysti laukinių česnakų plantacijas, pasigrožėti skroblais, nykstančiomis vinkšnomis ir guobomis, sutikti „ąžuolą milžiną“, kuris siekia 8-tą šimtmetį, taip pat aptikti barsukų, usūrinių šunų buveinių. Be to, keliautojų laukia 3 atodangos, iš kurių viena yra slenkanti su visais medžiais bei tūkstančiais tonų grunto.

Jau kuriama ir dar viena – trečioji trasa. Padarytas apžvalgomasis žygis: sudėliotas maršrutas, įvertintos vietos, kur būtina įrengti ženklinimą, stulpelius ir tiltelius per brastas, poilsiui skirtus suolus. Gyventojai šia trasa galės keliauti jau kitais metais.

Taip pat atnaujintas ir turistinis maršrutas „Kuršių kelias“, kuris Pajūrio regioninio parko iniciatyva sukurtas 2003 metais. Maršrutas prasideda prie Lietuvos‒Latvijos sienos Būtingėje, o galutinė jo stotelė – Ventės ragas.

Vyksta naujos edukacijos

Gausaus lankytojų skaičiaus sulaukia ir Klaipėdos rajone organizuojamos edukacijos. O šiemet čia laukia ir nemažai naujovių. Klaipėdos rajono amatų centras pristatė net tris naujas edukacijas: „Geros nuotaikos puodelis“, „Senovinis žvakių liejimas“, „Čirvinių blynų kepimas“.

Pirmoji kviečia kartu su meistre pasidekoruoti puodelį įvairiomis temomis. „Senovinis žvakių liejimas“ – meditacinė edukacija. Tai liejimas „su lanku“, kai vaškas ištirpinamas dideliame puode ant ugnies. Edukacijos dalyviai ne tik mokysis lieti vaškines žvakes, bet ir susipažins su šiuo amatu, jo istorija, legendomis. O kas gi nemėgsta čirvinių blynų? Tad abejingų nepaliks ir trečioji nauja edukacija.

Naujas edukacijas siūlo ir Gargždų krašto muziejus bei jo filialai. O jų temos pačios įvairiausios – nuo holokausto, partizano ženkliuko-magnetuko gaminimo ar lietuvininkės gyvenimo iki lino lėlės ar baltiško ženklo bei amuleto gamybos.

Kaip ir kiekvienais metais, tiek Klaipėdos rajono gyventojai, tiek svečiai kviečiami į daugelio pamėgtą unikalią Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro organizuojamą edukacinę programą „Žuvies kelias“. Ji rengiama pamario gyvenvietėje – Drevernoje, kur gamta sukūrė palankias sąlygas gyvenimui ir žvejybos verslui. Dalyviai dainuos kartu su „Žvejytėmis“, suks ratelius, mokysis šišioniškių tarmės. Taip pat skanaus Mažosios Lietuvos desertą – gliumzinį (varškės) pyragą su kafija bei žuvienę ir plauks Kuršių mariomis įspūdingu senoviniu buriniu laivu – reisine „Dreverna“.

Daugiau informacijos apie žygius, įvairias Klaipėdos rajone vykstančias ekskursijas, edukacijas, lankytinus objektus ar vietas skelbiama Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro interneto puslapyje www.klaipedosrajonas.lt.