Vasaros iššūkiai keliautojams: kuriose šalyse lietuvių atostogos nuostolingiausios?

Vasaros sezonas kasmet žymi aktyvų kelionių laikotarpį, tačiau poilsis užsienyje ne visuomet apsieina be netikėtumų. Kasmet keliautojai iš Lietuvos patiria šimtus žalų, dažniausiai – dėl ligų ir nelaimingų atsitikimų, o pastarųjų trejų metų bendra kelionėse patirtų žalų suma siekia kone 900 tūkst. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net ir vienas incidentas ar trauma gali turėti reikšmingų finansinių pasekmių, todėl prieš kelionę svarbu atsakingai įsivertinti galimas rizikas.

Kelionių žalų pikas – liepą ir rugpjūtį

Per pastaruosius trejus metus (2022–2024 m.) gegužės – rugsėjo mėnesiais užfiksuota daugiau nei 1,3 tūkst. kelionių žalų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Pavyzdžiui, šiuo laikotarpiu 2023 m. buvo registruoti 476 kelionių žalų atvejai, praėjusiais metais – 467 atvejai. 

Nepaisant nedidelio svyravimo, bendras žalų lygis išlieka aukštas – tai signalizuoja apie potencialias rizikas atostogų kelionių laikotarpiu, pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.

„Ryškiausi žalų pikai kasmet fiksuojami liepą ir rugpjūtį – šie mėnesiai sutampa su intensyviausiu kelionių sezonu ir didžiausia rizikų koncentracija. Daugiausia incidentų susiję su sveikatos sutrikimais, dažnai pasireiškiančiais dėl klimato pokyčių, temperatūros skirtumų, netinkamo maisto ar per intensyvaus ir nepamatuoto fizinio aktyvumo. Šiuo laikotarpiu taip pat stebime padidėjusį nelaimingų atsitikimų skaičių, nes neretai poilsiautojai renkasi aktyviai leisti laiką, o neatsargumas dažnai tampa rimtų traumų priežastimi“, – sako A. Juodeikis.

Pasak eksperto, praėjusiais metais gegužės – rugsėjo mėnesių laikotarpiu kelionių žaloms kompensuoti skirta suma siekė kone 300 tūkst. eurų. O vidutinė vienos žalos išmoka per pastaruosius trejus metus sudarė apie 680 eurų.

„Prieš kiekvieną kelionę svarbu numatyti individualios rizikos mastą ir iš anksto įsivertinti galimas medicinines išlaidas, ypač keliaujant į šalis, pasižyminčias aukštu gydymo paslaugų kainų lygiu. Pavyzdžiui, maksimali fiksuota kelionių draudimo išmoka yra viršijusi 29 tūkst. eurų – tokia suma kompensuota 2023 m. keliautojui, kuris susirgo lankydamasis JAV“, – pabrėžia A. Juodeikis.

TOP žalų šalys: pirma Turkija, Graikija vejasi, JAV neatsilieka

Remiantis keliautojų pamėgtų krypčių statistika, didžioji dalis žalų fiksuojama Europos Sąjungos (ES) šalyse ir Turkijoje.

„Pastarojoje valstybėje nuosekliai generuojami didžiausias kelionių žalų skaičius bei bendros išmokų sumos. 2024 m. Turkijoje užfiksuota daugiau nei 200 incidentų, kurių vertė viršijo 172 tūkst. eurų. Dėl nuolatinio lietuvių turistų srauto Turkijos kryptis išlieka didžiausios rizikos zona“, − pažymi A. Juodeikis.

Pasak eksperto, Turkijos atvejis aiškiai atspindi koreliaciją tarp kelionių srautų intensyvumo ir žalų skaičiaus. Kai šalis išlieka nuolatiniu poilsiautojų pasirinkimu, joje natūraliai fiksuojama ir didžiausia rizikų koncentracija.

Taip pat pernai reikšmingai augo žalų apimtys Graikijoje, kur bendra išmokėta suma pasiekė beveik 38 tūkst. eurų – tai bene penkis kartus daugiau nei 2022 m.

„Žalų augimas Graikijoje atskleidžia, kad kelionių rizikos profilis gali keistis išties dinamiškai. Šalys, anksčiau laikytos kaip mažesnės rizikos, gali tapti reikšmingu finansinės žalos šaltiniu. Tokius pokyčius dažnai lemia ne tik besikeičiantys keliautojų srautai ar elgsena, bet ir vietinės sveikatos priežiūros sistemos bei paslaugų prieinamumas“, – teigia A. Juodeikis.

Eksperto teigimu, įdomu ir tai, kad nors JAV nėra tarp populiariausių atostogų krypčių, čia patiriamos žalos – vienos brangiausių: 2023 m. vienos ligos atvejis čia kainavo beveik 30 tūkst. eurų.

„Didelės finansinės rizikos kyla ne tik dažnai pasirenkamose, bet ir tolimesnėse kelionių kryptyse. JAV yra geras to pavyzdys, nes čia medicinos paslaugų kainos vienos aukščiausių pasaulyje, todėl net standartinė pagalba gali virsti tūkstantiniais kaštais. Tokiose šalyse ypač svarbu turėti tinkamai parinktą draudimo apsaugą“, – sako A. Juodeikis.

Ligos – dažniausia ir brangiausia žalų priežastis

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pagrindinė žalų priežastis keliaujant užsienyje – įvairūs susirgimai ir ligos. Praėjusiais metais net 360 draudiminių atvejų buvo susiję su susirgimais, kai tuo tarpu nelaimingi atsitikimai sudarė apie 100 atvejų.

„Medicininė pagalba būnant užsienyje, ypač ūminiais atvejais, dažnai pareikalauja žymiai didesnių išlaidų, nei žmonės tikėtųsi. Net paprasta gydytojo konsultacija ar diagnostiniai tyrimai kai kuriose šalyse kainuoja kelis šimtus eurų, o sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, prireikus hospitalizacijos ar operacijos, išlaidos gali siekti kelis tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų“, – pažymi ekspertas.

Pasak A. Juodeikio, nors kelionių žalų skaičius drastiškai nesikeičia, pavieniai incidentai tampa sudėtingesni ir brangesni. Tai rodo, kad vienas įvykis gali turėti reikšmingų finansinių pasekmių, todėl vis svarbesnis tampa ne tik draudimo poliso turėjimas, bet ir jo apimties bei sąlygų tinkamas įvertinimas prieš kelionę.

Ekspertas pataria, į ką reikėtų atsižvelgti, kad kelionė netaptų finansiniu iššūkiu:

• Įvertinkite kelionės krypties rizikos profilį – svarbu ne tik klimatas ir laisvalaikio galimybės, bet ir konkrečios šalies sveikatos apsaugos infrastruktūra, medicinos paslaugų kainodara bei prieinamumas ekstremalios situacijos atveju;

• Pasirūpinkite visapuse kelionių draudimo apsauga – draudimo polisas turėtų apimti ne tik gydymo išlaidas, bet ir nelaimingų atsitikimų, civilinės atsakomybės ir kitas rizikas;

• Turėkite iš anksto parengtą veiksmų planą – prieš kelionę rekomenduojama pasidomėti artimiausiomis gydymo įstaigomis, jų kontaktine informacija bei pagalbos gavimo tvarka konkrečioje šalyje;

• Atsakingai elkitės kelionės metu – didelė dalis žalų įvyksta dėl per didelio aktyvumo, nuovargio ar neatsargumo, todėl svarbu derinti poilsį su atidžiu rizikos valdymu;

• Atminkite, kad draudikas prie poliso visuomet prideda atmintinę, kaip elgtis ir kur kreiptis susirgus ar patyrus traumą, todėl rekomenduojame tą atmintinę įsikelti į greitai prieinamą vietą telefone arba atsispausdinti, o telefone įsivesti kreipimosi į draudiką telefono numerį.