REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Vasario 19 d. 08:42

Vasario 16-oji Lazdijuose: iškilmingos mišios ir Laisvės angelų įteikimas

Lazdijai

Etaplius.LTŠaltinis: Lazdijų rajono savivaldybė


292344

Šventiniai Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos renginiai prasidėjo Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje. Šv. Mišias už Lietuvą, už jos laisvę kovojusius, jos laisvei dirbančius žmonės aukojo Lazdijų dekanato dekanas Nerijus Žvirblys. Mišių aukoje dalyvavo rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, savivaldybės tarybos nariai, administracijos darbuotojai, gausus Lazdijų bendruomenės žmonių būrys.

Po mišių per Lazdijus nusidriekė rajono šaulių, kitų šventės dalyvių iškilminga eisena. Ji sustojo prie Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo, prie kurio uždegtos atminimo žvakelės, padėtos gėlės. Laisvės kovų didvyriai pagerbti ir prie paminklo kritusiems už Lietuvos laisvę Nepriklausomybės aikštėje. Čia taip pat uždegtos atminimo žvakelės, padėtos gėlės. Kariai šautuvų salvėmis pagerbė Lietuvą, Laisvę, kritusius už Lietuvos laisvę.

Už Lietuvos valstybės laisvę kritę didvyriai pagerbti tylos minute.

Iš Nepriklausomybės aikštės šventinė eisena suko į Lazdijų kultūros centrą, kur laukė ne mažiau svarbi ceremonija.

Visus šią svarbią dieną tarsi pakylėjo įspūdinga meninė programa, kurią paruošė Lazdijų kultūros centro darbuotojai, kolektyvai ir savanoriai.

„Ką tik turėjome režisūrinį stebuklą, kuriame sutilpo labai daug: pagarba mūsų šalies istorijai, žmogui, kartų kaitoms, pilietiškumui ir tai, kuo apdovanotas žmogus – talentas, darbštumas, atidumas. Visa tai, ko reikia, kad laisva šalis sėkmingai kurtų savo ateitį gerbdama praeitį“, – renginio metu kalbėjo savivaldybės merė Ausma Miškinienė.

Merė įteikė tradicinius Vasario 16-osios apdovanojimus – Laisvės angelų statulėlės ir premijas už nuopelnus Lazdijų kraštui ir valstybei. Atrankos komisijos sprendimu trijų kandidatų darbai šiemet buvo pripažinti ypač reikšmingais.

Laisvės angelais pagerbti:

Salomėja Teresė Jotautienė. Ji gimė Būdviečio kaime. Įgijusi kino mechaniko specialybę, 27 metus Būdviečio kultūros namuose dirbo kino mechanike, vėliau, tapusi diplomuota pedagoge, dirbo Būdviečio vaikų darželio vedėja.

2008 metais Salomėjos Teresės Jotautienės namų valdoje, jos broliui Benjaminui Kaluškevičiui inicijavus, buvo atidengtas paminklas Būdviečio krašto žmonėms, nukentėjusiems per Lietuvos okupacijas – knygnešiams, politiniams kaliniams, tremtiniams, partizanams. Giminės iniciatyva auga vardinė Kaluškevičių ąžuolų ir beržų giraitė, kurią nuolat pildo ir atnaujina knygnešio Jono Kaluškevičiaus palikuonys. Salomėjos Teresės namo viename kambaryje įrengtas atminimo kambarys, skirtas knygnešio atminimui.

Jos dėka išsaugotas senasis Būdviečio svirnas, bendraudama su kunigu, inicijavo, kad svirnas būtų atgaivintas ir jame galėtų lankytis gyventojai, nuolat rūpinosi jo remontu.

Salomėja Teresė Jotautienė visą gyvenimą nuoširdžiai ir kantriai dirbo, kad Būdviečio krašto istorija būtų gyva ir ilgam išliktų žmonių atmintyje.

Onutė Juodkienė. Gimusi ir užaugusi Kapčiamiestyje. Studijavo Kaune, tuometiniame farmacijos institute. Baigusi studijas, Lazdijų vaistinėje išdirbo 43 metus.

Išėjusi užtarnauto poilsio, aktyviai įsijungė į Carito veiklą. Daugiau kaip dešimtmetį Onutė yra Lazdijų dekanato ir Lazdijų Šv. Onos parapijos Carito vedėja. Veikla yra labai įvairi: nuo maldos kartu su Carito savanoriais iki jautraus, nuoširdaus rūpesčio nelegaliais migrantais, nuo karo bėgančiais ukrainiečiais, Lazdijų dekanato vargstančiais, labiausiai apleistais ir visų pamirštais žmonėmis, kurie yra tarsi visuomenės paraštėse.

Onutės Juodkienės inicijuotų akcijų dėka suteikta parama daugeliui žmonių, stokojančių ne tik duonos kąsnio, bet ir žmogiškos atjautos, dėmesio. Išdalinta daugybė krepšelių su maisto produktais, drabužių, lankomi vieniši seneliai. Jos darbas – dažnai yra nematomas, nepastebimas, tačiau daugeliui žmonių suteikęs viltį parpuolus pakilti ir vėl žengti per gyvenimą. Tai puikus įrodymas, kad ir labai tyliai dirbant galima daug nuveikti savo krašto ir visos Lietuvos labui.

Edmundas Henrikas Jastramskas. Jis gimė Šventežerio miestelyje, ūkininkų šeimoje.

Žemės ūkio akademijoje įgijęs inžinieriaus elektriko diplomą, daug metų dirbo kolūkiuose vyr. energetiku. Visada buvo vertinamas kaip puikus savo srities specialistas.

Vienas pirmųjų ūkininkų rajone. Pradėjęs ūkininkauti, susidomėjo ekologija, ūkyje niekada nenaudojo cheminių preaparatų. Sertifikavęs savo ūkį kaip ekologinį, sukonstravo ir išbandė įvairių naujovių savo ūkyje ir namų buityje.

Pradėjęs auginti aliejinius augalus, pats pasigamino pirmuosius aliejaus spaudimo presus ir įsirengė savo ūkyje aliejaus spaudyklą. Kasmet rugpjūčio mėnesį dėl įspūdingų saulėgrąžų laukų vaizdų, Jastramsko ūkio valdos tampa turizmo traukos objektu, žmonės fotografuotis juose plūsta iš visos Lietuvos.

Edmundo Henriko Jastramsko nuopelnai žemės ūkiui ir ekologiškos produkcijos gamybai įvertinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lazdijų rajono savivaldybės, VšĮ „Ekoagros“, Seimo narių padėkomis.

Ūkininko nuopelnai įvertinti ne tik rajono, bet ir šalies kontekste: 6 kartus jis pripažintas konkurso „Metų ūkis“ prizinių vietų laimėtoju, pelnęs du apdovanojimus konkurso „Verslo sparnai“ nominacijose, daugybę kartų tapęs nugalėtoju Lietuvos ekologinių ūkių konkursuose.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA