Vasario 16-ąją vainikavo uoliausiai dirbančių gimtajam kraštui žmonių  pagerbimas

Valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją Lazdijų krašto žmonės kasmet mini ypatingai. Šiemet – jau 105-eri metai istoriniam faktui, kuomet Vilniuje buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas. Tačiau jo reikšmė lietuviams, kokio mažiaus jie yra, kur šiandien begyventų, neblėsta.

Šventiniai Valstybės atkūrimo dienos renginiai prasidėjo Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje. Šv. Mišias už  Lietuvą, už jos laisvę kovojusius, jos laisvei dirbančius žmonės aukojo Lazdijų dekanato dekanas Nerijus Žvirblys. Mišių aukoje dalyvavo rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, savivaldybės tarybos nariai, administracijos darbuotojai, gausus Lazdijų bendruomenės žmonių būrys.

Po mišių per Lazdijus nusidriekė rajono šaulių, kitų šventės dalyvių iškilminga eisena. Ji sustojo prie Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo, kurio papėdėje uždegtos atminimo žvakelės, padėtos gėlės. Laisvės kovų didvyriai pagerbti ir prie paminklo kritusiems už Lietuvos laisvę Nepriklausomybės aikštėje. Čia taip pat uždegtos  atminimo žvakelės, padėtos gėlės. Kariai šautuvų salvėmis pagerbė Lietuvą,  Laisvę, kritusius už Lietuvos laisvę.

 Už Lietuvos valstybės laisvę kritę didvyriai  pagerbti tylos minute.  

Iš Nepriklausomybės aikštės šventinė eisena suko į Lazdijų kultūros centrą, kur laukė ne mažiau svarbi ceremonija.

Visus šią svarbią dieną tarsi pakylėjo įspūdinga meninė programa, sukurta žymiojo mūsų kraštiečio, Lazdijų rajono garbės piliečio, kurio 80-ąsias gimimo metines šiemet minime, Sigito Gedos kūrybos motyvais „Giesmė apie žmogų ir paukštį“, kurioje savo vaidmenis rado ir patys mažiausi lazdijiečiai, ir garbaus amžiaus sulaukę senoliai.

Šventės proga lazdijiečius sveikino Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė ir Lazdijų dekanato dekanas Nerijus Žvirblys. Sveikinimo kalbose jie abu  akcentavo patį svarbiausią dalyką valstybei – vienybę ir bendrystę. Be šių svarbių, mus auginančių ir kuriančių dalykų, nebūtų nei Lietuvos, nei Lazdijų.     

Merė įteikė tradicinius Vasario 16-osios apdovanojimus – Laisvės angelų statulėlės ir premijas  už nuopelnus Lazdijų kraštui ir valstybei. Atrankos komisijos sprendimu trijų kandidatų darbai šiemet buvo pripažinti ypač reikšmingais.

Laisvės angelais pagerbti:

Verslininkė Danutė Jurkevičienė. Ji, baigusi Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, kur įgijo matematikos ir fizikos mokytojos išsilavinimą, dirbo Lazdijų ir Vilkaviškio rajono mokyklose, kurioms atidavė 27-erius savo gyvenimo metus.

Nuo 1996-ųjų Danutė Jurkevičienė su vyru Petru Lazdijų rajone sėkmingai vadovauja savo verslo įmonėms, į kurių veiklą palaipsniui įsijungė ir Jurkevičių vaikai – dukra Dainora ir sūnus Egidijus. Parduotuvės Egada“, „Vaivora“, „Tik čia“, „Pjūtra“ ,„Aibės“ tinklui priklausančios parduotuvės Lazdijuose ir Veisiejuose yra puikiai vertinamos dėl darbo kultūros ir gausaus prekių asortimento. Jose dirba per 200 darbuotojų – rajono gyventojų.

Su vyru Petru aktyviai dalyvauja meno saviveikloje, 38 metus šoka Lazdijų kultūros centro šokių kolektyve „Lazdija“. Danutės Jurkevičienės ir jos šeimos narių įmonės yra nuolatinės  ir dosnios rajono švietimo, kultūros, sporto, senjorų ir neįgaliųjų organizacijų veiklos rėmėjos.

Nominantės veikla ir pasiekimai ne kartą yra įvertinti Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, įvairių ministerijų ir valstybinių įstaigų padėkomis.

Du kartus jos veikla įvertinta Lazdijų savivaldybės įsteigtomis „Verslo sparnų“ nominacijomis.

Lazdijų kultūros centras. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios įstaiga savo veiklos turiniu puoselėja krašto tradicijas, ugdo patriotinius jausmus.

Dar 2015 metais Lazdijų kultūros centro darbuotojų ir čia veikiančių kolektyvų komanda sukūrė išskirtinę patriotinę meninę programą „Partizano dalia“, kuri buvo pristatyta Lazdijų žiūrovams, vėliau parodyta ir Karininkų ramovėje Kaune. Programa, kurioje vaidina 50 Lazdijų krašto žmonių, ne kartą buvo parodyta Kalniškės mūšio vietoje.  

Kultūros centro komanda kasmet organizuoja Kalniškės mūšio metinių minėjimus, sukviečia visos Lietuvos jaunimą į unikalias stovyklas su kariškiais. Prieš keletą metų kartu su Lazdijų turizmo informacijos centru Kalniškės miške Lazdijų kultūros centro iniciatyva sukurtas pirmas pažintinis takas, kuriame pasakojama čia vykusio mūšio istorija.

Meninė programa „Partizano žeminė“ buvo parodyta 2020 metais Knygų mugėje, kurioje Lazdijų stendas buvo pripažintas kūrybiškiausiu Lietuvos kultūros centrų alėjoje, ją aplankė ir Lietuvos respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Lazdijų kultūros centro iniciatyva 2022 metais į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą įrašyta liaudiško smuikavimo tradicija. 

Rajono gyventojų ir svečių pripažinimo sulaukia tradiciniai Lazdijų kultūros centro renginiai – „Mes esam dzūkai“, „Šokių suspiescinis“, „Metelio banga“, „ Oninės prie Prelomciškės piliakalnio“ ir garsioji „Pasienio fiesta“, į kurią  atvyksta ir savivaldybės bendradarbiavimo partneriai iš užsienio.

2013 metais Lazdijų kultūros centro direktorius Arūnas Sujeta pelnė geriausio Lietuvos kultūros centro vadovo vardą, gavo prestižinį „Auksinio fenikso“ apdovanojimą, o 2012 metais Lazdijų kultūros centras tapo geriausiu kultūros centru Lietuvoje.

Karininkas Donatas Mazurkevičius. 1991-ąsiais davė kario savanorio priesaiką, pradėjo kario kelią Lazdijuose, savanorių kuopos vadu, vėliau – pulkininko Juozo Vitkaus – Kazimieraičio inžinerijos batalione, dislokuotame Kaune, štabo Ryšių su visuomene skyriaus viršininku. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete, kur 2006-aisias įgijo istorijos bakalauro laipsnį, o 2011-aisiais – Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje karinės diplomatijos magistro laipsnį.

Šiuo metu Donatas Mazurkevičius tarnauja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamente Vilniuje.

Nuo 2010 metų ne kartą jis atliko istorinį Vytauto Didžiojo vaidmenį Žalgirio mūšio inscenizacijose.

Daug pastangų, lėšų ir energijos Donatas Mazurkevičius skiria gimtinės sodyboje Kybartų kaime įkurto akmenų ir jotvingių krašto muziejaus „Jotvingių kiemas“ priežiūrai ir puoselėjimui.

Donato Mazurkevičius veikla ne kartą įvertinta Kariuomenės vado, Krašto apsaugos ministro, Seimo vadovybės, įvairių valstybinių įstaigų, visuomeninių organizacijų vadovų padėkomis.

Kultūros delno įspaudas, kuriuo pagal tradiciją žymima Lazdijų kultūros centro viešoji erdvė, įteikta Lazdijų kultūros centro meno vadovui Romui Mazėčiui.

Renginio pabaigoje nuotoliniu būdu visus lazdijiečius ir nominantus – buvusius savo bendradarbius iškilos šventės proga sveikino buvęs Lazdijų kultūros namų direktorius, buvęs Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Juozas Mikutavičius.