| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Gegužei persiritus į antrą pusę, orai leidžia vis daugiau pramogų planuoti lauke, nupūsti dulkes nuo dviračių, riedlenčių, riedučių ar paspirtukų. Tačiau reikia nepamiršti, kad šiltuoju sezonu aktyvias pramogas lauke lydi ir didesnė traumų rizika, ypač tarp lauke nenustygstančių vaikų. Šiuo laikotarpiu dažniau tenka traukti pirmosios pagalbos vaistinėlę ir prisiminti, kaip gydyti nubrozdintą kelį, ką daryti susimušus galvą ar pasitempus raumenis. BENU vaistininkė Inga Norkienė primena pagrindines pirmosios pagalbos taisykles, kurios padės nepasimesti situacijoje ir kuo greičiau sumažinti traumos padarinius.
„Atšilus orui kur kas dažniau žmonėms prireikia tokių medikamentų ir medicinos priemonių kaip pleistrai, elastiniai tvarsčiai, antiseptikai, nuskausminamieji vaistai ir įvairūs tepalai bei geliai sumušimams gydyti. Svarbu po ranka turėti ne tik reikiamus medikamentus, bet ir žinoti, kada ir kaip juos vartoti. Negydoma ar neteisingai gydoma iš pažiūros nesunki trauma gali sukelti rimtesnius negalavimus: kraujo užkrėtimą, uždegimą ir pan. Greita pirmoji pagalba užtikrins ir greitą traumuotos vietos gijimą, pažeistų audinių atsistatymą“, - kodėl svarbu suteikti greitą pirmąją pagalbą pasakoja vaistininkė.
Nubrozdintus kelius svarbiausia dezinfekuoti
Viena dažniausiai pasitaikančių vasaros sezono traumų vaikams, o kartais ir suaugusiesiems – įvairios žaizdelės ir nubrozdinimai. Nesėkmingas manevras su riedlente ar nusileidimas nuo kalniuko dviračiu gali baigtis atvira kraujuojančia žaizda.
„Kuo žaizda gilesnė, tuo didesnis odos ir audinių pažeidimas. Tačiau net ir negili žaizda yra atvira įvairioms infekcijoms. Parkritus ir nusibrozdinus, į žaizdą patenka nešvarumų nuo grindinio, todėl labai svarbu ją tinkamai išvalyti ir apsaugoti nuo užkrėtimo“, - sako vaistininkė.
Pasak I. Norkienės, žaizdą pirmiausia reikėtų nuplauti šiltu švariu vandeniu su muilu, geriausia, kad vanduo būtų tekantis, tačiau tinka ir vanduo iš buteliuko, kurį pasiėmėte atsigerti. Nusausinus žaizdą, nereikia skubėti stabdyti kraujavimo, jeigu jis negausus – su krauju išsiplaus į žaizdą patekusios bakterijos.
„Išvalius žaizdą, būtina ją dezinfekuoti specialiomis antiseptinėmis priemonėmis. Jų vasarą rekomenduoju visada turėti po ranka, nes nedidelių, bet atvirų sužeidimų gali pasitaikyti bet kada. Antiseptikai slopina įvairių užkrėtimą galinčių sukelti mikroorganizmų dauginimąsi, juos naikina. Atminkite, kad vandenilio peroksidu valyti galima tik labai negilias, mažai kraujuojančias žaizdas, nes tokios putojančios priemonės kaip vandenilio peroksidas išplauna ne tik nešvarumus, bet ir kraujavimą stabdančius krešulius. Taip pat ant žaizdos nepilkite jodo, spirito ar briliantinės žalumos, žaizdos nevalykite vata, nuo kurios joje gali likti plaušelių“, - kaip teisingai dezinfekuoti žaizdą moko vaistininkė.
Dezinfekavus žaizdą, ant jos reikėtų uždėti sterilų tvarstį. Kol žaizda dar atvira, jis apsaugos nuo galimo tolesnio jos užteršimo. Taip pat patogu negilioms žaizdoms naudoti purškiamus pleistrus, kurie pažeistą vietą padengia plona plėvele, saugančia nuo nešvarumų ir mikrobų, leidžiančią žaizdai kvėpuoti ir gyti.
Patemptų ar sumuštų raumenų neskubėkite šildyti
Pramogaujant lauke ar dirbant lauko darbus ne visada pavyksta išvengti ir raumenų traumų ar sumušimų. Raumenų traumos sukelia skausmą, apsunkina judėjimą, kartais gali ir dienai kitai į lovą paguldyti. Patempti audiniai tinsta, juose vystosi uždegimas, todėl numoti ranka ir palikti gyti raumenis savarankiškai nereikėtų.
„Pirmoji pagalba, patyrus raumenų traumą ar susimušus yra skaudamos vietos šaldymas. Šaltis apmalšins skausmą, neleis tinimui plisti, vystytis uždegimui. Tam tinka bet kokie po ranka esantys šalti daiktai, geriausia – iš šaldiklio, suvynioti į rankšluostį. Jei esate prie vandens telkinio, ant traumuotos vietos galite dėti šaltame vandenyje sudrėkintą rankšluostį. Tokius šaldančius kompresus laikykite apie 15 min., tada padarykite pusvalandžio pertrauką. Galite kartoti iki 6-8 kartų per dieną“, - apie pirmąją pagalbą susimušus ar pasitempus raumenį pasakoja I. Norkienė.
Vaistininkė įspėja neskubėti skaudančios vietos šildyti. „Šiluma gali paskatinti tolesnį tinimą ir skausmą, todėl šildomuosius kompresus patariu dėti ne anksčiau kaip po 48 val.”
Esant ūmiam skausmui, jį numalšinti ir uždegimą gydyti padės geriamieji arba vietinio poveikio medikamentai. Galima rinktis preparatus su tokiomis veikliosiomis medžiagomis kaip ibuprofenas, diklofenakas ir pan., o dėl atitinkamų dozių geriausia pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju.
„Geliai ir tepalai ypač tinka tiems žmonėms, kurie jau vartoja geriamuosius vaistus. Jie slopina uždegimą, malšina skausmą ir padeda greičiau atsistatyti pažeistam audiniui. Nepamirškite, kad geliu pateptą vietą reikia pridengti nuo tiesioginių saulė spindulių – išvengsite galimų padidėjusio odos jautrumo reakcijų. Geriamieji vaistai taip pat turi priešuždegiminį ir skausmą slopinantį poveikį. Jeigu jie yra granulių ar kapsulių forma, veikimas greitesnis“, - apie medikamentus nuo skausmo pasakoja vaistininkė ir pataria, skausmui nepraeinant kelias dienas, kreiptis į gydytoją.
Pavojingiausios – galvos traumos
Jeigu parkritus pavyksta atsipirkti tik mėlyne, nieko tokio. Kur kas pavojingiau, jei krentant sumušama galva. O kritimas iš didesnio aukščio gali baigtis ir rimta galvos trauma. Todėl pirmiausia reikėtų pasirūpinti prevencija – važiuojant bet kokia riedančia priemone visada dėvėti šalmą.
„Deja, galime matyti vis dar labai daug tiek suaugusiųjų, tiek vaikų, važinėjančių be šalmų. Pirmiausiai visiems tėvams patarčiau savo pavyzdžiu vaikus pratinti prie šalmo nuo pirmo atsisėdimo ant dviratuko ar pasispyrimo paspirtuku. Šalmas apsaugos galvą nuo traumų, galinčių baigtis smegenų sukrėtimu“, - sako vaistininkė.
Nestipriai stuktelėjus galva, skaudamą vietą gali užtekti pašaldyti – slopinsite tinimą. Tačiau susidūrus su rimtesne galvos trauma, reikėtų kuo skubiau kreiptis į medikus. Kaip atpažinti, ar galvos trauma rimta?
Esant vienam ar keliems šiems simptomams, būtina kuo skubiau kviesti medikus ir suteikti pirmąją pagalbą.
„Kaip padėti galvos traumą patyrusiam žmogui? Jeigu žmogus be sąmonės, reikia pradėti gaivinimą. Žmogui vemiant, nepalikite jo gulėti ant nugaros – paverskite ant šono. Jeigu trauma su atvira kraujuojančia žaizda, kraujavimą stabdykite tiesiogiai spausdami žaizdą švariu audeklu. Įtariant kaukolės lūžį, žaizdos nelieskite ir laukite medikų“, - apie pirmąją pagalbą galvos traumą patyrusiam žmogui pasakoja I. Norkienė.
Vaistininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad galvos traumas neretai lydi ir stuburo pažeidimai. Todėl reikėtų žmogaus nejudinti ir laukti medikų, kurie imobilizuos kaklo slankstelius ir apsaugos stuburą nuo galimo sunkesnio pažeidimo.
„Net jei galvojate, kad galvos sumušimas nestiprus, bet galvos skausmas nepraeina ar atsinaujina, skubėkite pas medikus. Ir noriu dar kartą priminti: geriausiai vieną svarbiausių savo organų – smegenis – apsaugosite dėvėdami šalmą“, - apibendrina vaistininkė.
0 0 0 0 0 0 1 0
0 0
1 1
0 0 0 0 0 0 2 0
0 0 1 1 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
