Vasara baigėsi – laikas pasitikrinti sveikatą

Skaičiuojant paskutines vasaros dienas, mintys vis dažniau sukasi apie laukiančius darbus, kopų smėlį keičia miesto asfaltas, o maudynes upėje – spūstys atgijusio miesto gatvėse. Moksleivių tėveliai pamažu deda pliusiukus pasiruošimo mokyklai sąrašuose, tačiau neturėtų pamiršti, kad rudeniui pasiruošti turėtų ir patys.

Dažniausios – stuburo problemos

Šalia visų pasirengimo mokyklai punktų – kuprinės, sąsiuvinių ir pieštukų – svarbią vietą užima ir privalomasis mokinių sveikatos patikrinimas. Pasak bendrosios praktikos gydytojos Vestos Rinkevičienės, prieš rugsėjį jau juntami didesni srautai prie gydytojų kabinetų: „Tėvai apie būsimą sveikatos patikrinimą informuojami iš anksto. Nors vaikus pas gydytoją tėveliai atveda jau birželį ar liepą, dauguma pasitikrinti sveikatos ateina vasaros pabaigoje. Pažymas mokykloms reikia pateikti iki rugsėjo 15 d., tad pats metas suskubti.“

Gydytoja V. Rinkevičienė tikina, kad šis privalomasis sveikatos patikrinimas moksleiviams itin svarbus. „Mokyklinio amžiaus vaikų organizmas vis dar auga, keičiasi, tad profilaktiškai pasitikrinti būtina – tokio kasmetinio patikrinimo metu, ligas ar sutrikimus galima pastebėti ankstyvojoje jų stadijoje, tad gydymo procesas būna ir trumpesnis, ir lengvesnis.“ Anot gydytojos, dažniausios moksleivių problemos susijusios su stuburu – šiandien vaikams itin trūksta fizinės veiklos, jie nemažai laiko praleidžia sėdėdami (dažnai netaisyklingai), todėl stuburas krypsta, o laikysena tampa netaisyklinga. Laiku tai pastebėjus, tokios problemos gali būti išsprendžiamos specialiomis mankštomis.

Sveikatos patikrinimas – ne tik vaikams

Gydytoja pabrėžia, kad vaikų pavyzdžiu pasitikrinti profilaktiškai turėtų sekti ir jų tėvai. „Suaugusieji pas gydytoją dažniausiai apsilanko tik užklupus ligai, įvykus traumai ar staiga suprastėjus sveikatai. O reguliarus bendras sveikatos patikrinimas yra visapusiškas – jo metu įvertinama žmogaus sveikatos būklė, svarbiausių organizmo sistemų veikla, galima nustatyti net ankstyvus organizmo pakitimus“, – teigia V. Rinkevičienė. Ji pastebi, kad pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ne tik atveda vaikus pas gydytoją, bet ir apsilanko patys: „Žmonės tampa vis sąmoningesni, vis daugiau rūpinasi savo sveikata. Tokia tendencija džiugina.“

Anot gydytojos V. Rinkevičienės, sveikatos patikrinimas – puiki proga įvertinti rekomenduojamus skiepus, jų riziką bei nustatyti, kokių skiepų reikia, norint apsaugoti vaiką nuo ligų ir jų komplikacijų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) išskiria tris skiepų grupes: valstybės finansuojamas vakcinas vaikams iki 18 metų (skiepai nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, stabligės, difterijos, HiB infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės), skiepus suaugusiesiems (gripo, difterijos ir stabligės) ir mokamas vakcinas išskirtiniems atvejams (keliaujant, prieš sunkias operacijas, sergant lėtinėmis ligomis ar siekiant išvengti komplikacijų).

Skiepytis ar nesiskiepyti?

Pasak pasaulio ir Lietuvos ekspertų, skiepai yra efektyviausia profilaktikos priemonė, o likusi dalis – išimtis, kai žmogus neįgauna imuniteto tam tikrai ligai, nuo kurios skiepijosi. Taip gali nutikti, jei skiepijama ne pagal rekomenduojamą schemą, pavyzdžiui, nesilaikant terminų tarp skiepų dozių arba esant tam tikriems susirgimams. Pasiskiepijus, imunitetas įgyjamas per dvi savaites, tad verta pasiskiepyti anksčiau. Taip pat reikia nepamiršti, kad pasiskiepiję gripo vakcina nėra apsaugoti nuo įprasto peršalimo ar slogos.

Vis dėlto, pasak gydytojos V. Rinkevičienės, pastaraisiais metais vis daugiau žmonių skiepijasi nuo gripo: „Lyginant su 2010 ar 2011 m., šiandien situacija kur kas geresnė. O kuo daugiau pasiskiepijusių – tuo mažesnis susirgimų kiekis. Net jei užsikrečiama ne tuo gripo viruso potipiu, nuo kurio pasiskiepijama, persergama kur kas lengviau, o vakcina apsaugo nuo gripo komplikacijų. Ypač svarbu skiepytis rizikos grupėms priklausantiems pacientams, o taip pat ir vaikams, nes labai dažnai būtent jie pradeda sirgti pirmieji ir parneša infekciją į namus. Be to, vakcinos yra nuolat tobulinamos – šiemet pasiskiepyti nuo gripo jau bus galima ir keturvalente vakcina (iki šiol Lietuvoje prieinamos buvo tik trivalentės vakcinos), kuri apsaugos jau ne nuo trijų, o nuo keturių gripo viruso potipių.“

Gydytoja taip pat pastebi, kad į skiepus vis dažniau dėmesį atkreipia ir suaugusieji: „Smagu, kad tendencija „paskiepijau vaikus, pačiam skiepytis nereikia“ po truputį nyksta – juk kai kurias ligas suaugę žmonės perserga sunkiau, nei vaikai.“