Var­tai per­kir­to žmo­gaus gy­ve­ni­mą į „iki“ ir „po“

Ne­lai­min­gas įvy­kis dar­be, kai už­kri­tę var­tai su­traiš­kė ko­ją ir pa­ver­tė vy­rą lai­ki­nai ne­dar­bin­gu, o atei­ty­je gal ir neį­ga­liu, po dar­bo sau­gos ins­pek­to­rių ty­ri­mo vir­to gin­ču. At­lie­ka­mas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, ku­ris lems, ar teks abiem pu­sėms ne­su­ta­ri­mą spręs­ti teis­me.
 

Atliktos trys operacijos

Šiauliečiui Vaidotui (pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) darbo savaitė prieš Vėlines tapo lemtinga. Autokrautuvo vairuotoju atliekų rūšiavimo įmonės „NEG Recycling“ Šiaulių padalinyje dirbantis vyras darbo dienos vakare ramiai žingsniavo darbo patalpose, kai staiga ant jo užkrito pakeliami pastato vartai. Sunki konstrukcija taip sutrupino vyro koją, kad akivaizdžiai buvo matyti kaulai, nustatyti daugybiniai atviri lūžiai.

Vyras buvo greitai nugabentas į ligoninę, kur vien pirmosios pagalbos ir gipso nepakako.

„Gydytojų išvadose – tai sunkus sužalojimas. Tikėjomės žmogiškumo... O kitą dieną po nelaimės, kai tėčiui padarė pirmą operaciją, paskambinau, teištarė sunkiai ir dusliai: „Dukra, nežinau, kaip aš gyvas.“ Jis sunkiai kalbėjo dėl skausmų. Supratau, kad visa laimė, jog jis gyvas. Tuo pačiu metu jutau, kokį didelį skausmą jaučia. O jo žodžiai nepasimirš“, – teigia dukra Roberta.

Ligoninėje vyras praleido 42 paras. Jam buvo atliktos net trys atstatomosios operacijos. Dabar 52 metų vyras jau namie, tačiau iki visiško pasveikimo dar ilgas kelias.

Net ir šiuo metu vyrą dar kankina lėtai gyjanti žaizda, dar matyti atviras kaulas, nesugiję raumenys, be nuskausminamųjų vyras negali ne tik judėti, bet net ir miegoti. Jo dar laukia tolimesnis gydymas, o po to – ilga reabilitacija. Kada jis galės grįžti į darbą ir pilnavertiškai gyventi, dar nežinia.

Pusamžio vyro gyvenimą vartai padalijo į „iki“ ir „po“: iki šiol buvęs darbingas vyras, apsirūpindavęs pats, dabar tegali skausmingai judėti po namus, pasiramstydamas ramentais. Jį išlaiko šeima ir socialinės išmokos.

Paini situacija

Vyras sako, kad sveiksta, ir mielai grįžtų į ankstesnes pareigas. Tačiau kažin ar tam nesutrukdys išsyk po įvykio susiklosčiusi gana paini situacija. Mat, anot nukentėjusiojo, darbdavio atstovas jam esą pasiūlė 300 Eur žalos finansinę kompensaciją. Ją esą išmokėtų kaip atlyginimo priedą.

Įdomiausia tai, pasak Vaidoto, kad dar buvo prašoma ir pasirašyti kažkokį susitarimo dokumentą. Jame teigiama, kad geranoriška kompensacija negali būti traktuojama kaip bendrovės kaltės įrodymas, tačiau, paėmęs pinigus, nukentėjęs darbuotojas nebegali turėti jokių priekaištų įmonei dėl šios nelaimės. Tai vyrui pasirodė kaip apgavystė, jis sutriko ir todėl pinigų atsisakė.

„Tai 300 Eur būtų pervedę ir dar būtų atskaitę iš tų trijų šimtų. Paskambino dar, sako: „Ar pasirašysi?“ Sakau: „Ne.“ Ir viskas pasibaigė“, – apie darbdavio pasiūlymą sako vyras.

Kad taip norėta papirkti darbuotoją ir įvykį būtų bandyta nuslėpti, siekiant išvengti darbo saugos patikrinimų, įmonės atstovai kategoriškai neigia.

„Taip, galime paneigti ir paneigiame. Juk neįmanoma, kaip teigiate, nuslėpti įvykio, kai apie jį nedelsiant patys pranešėme visoms kompetentingoms institucijoms“, – atsakyme į pateiktus klausimus rašoma įmonės vardu, nenurodant jokio atsakingo asmens elektroniniame laiške „Etaplius“ redakcijai.

Beje, darbo patalpose viskas filmuojama, tad nufilmuotas turėtų būti ir nelaimingas atsitikimas.

Atliktas darbo saugos tyrimas

Iš tiesų nelaimingas atsitikimas 2021 m. spalio 25 d. Šiaulių MBA įrengimuose buvo oficialiai užfiksuotas: kviesta greitoji medicinos pagalba, pranešta ir Valstybinei darbo inspekcijai (VDI).

Dėl šio įvykio buvo atliktas tyrimas. Vyriausiasis darbo saugos inspektorius Stasys Joneikis, apžiūrėjęs įvykio vietą ir surinkęs dokumentus, surašė nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą, kuriame ir įvardijo nelaimės priežastį.

„Vienintelė ir pagrindinė priežastis, dėl ko įvyko šita trauma, buvo netinkama pastatų priežiūra. Buvo eksploatuojami techniškai netvarkingi pakeliami vartai 5 metrų aukščio, 6,3 metro pločio. Ir jie kai krito iš viršaus, tai ir traumavo pro šalį ėjusiam darbuotojui koją“, – reziumuoja vyriausiasis darbo saugos inspektorius.

Bendrovės atstovai tokią galimybę atmeta. Anot jų, pastatų ir įrenginių būklė nuolat buvo tikrinama.

„Bendrovė Šiaulių MBA įrengimus prižiūrėjo, laikydamasi visų esamų reikalavimų. Tam buvo sudarytos ir mūsų pastatų techninės priežiūros sutartys, pagal kurias ekspertai reguliariai tikrino ir vertino pastatus ir jų būklę. Taip pat laikėmės visų kompetentingų institucijų nurodymų, kuriuos gavome tikrinimų metu. Norime pažymėti, kad dėl vartų bendrovė nebuvo gavusi jokių pastabų nei iš prižiūrinčių, nei iš tikrinančių institucijų, nei iš mūsų darbuotojų“, – rašoma tame pačiame UAB „NEG Recycling“ laiške.

Tačiau tyrimas užfiksavo konkrečius fizinius pažeidimus, kainavusius žmogui sveikatą.

„Vartų netvarkingumas pasireiškė tuo, kad buvo nupjautas vienas pakėlimo trosas ir buvo mechaniškai deformuotos ir kreipiamosios, ratukai kreipiamieji buvo išbyrėję. Dėl to ir įvyko vartų kritimas“, – sako inspektorius S. Joneikis.

Netvarkingiems vartams išsiklibinti ir nukristi tądien galimai pakako stipraus vėjo. Anot nukentėjusio darbuotojo, tą dieną buvo labai vėjuota.

Apie galimą kyšininkavimo atvejį inspektoriams nėra žinoma.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas

Įmonė laikosi pozicijos, kad su įvykiu susijusios administracinės procedūros dar nebaigtos, todėl apie išvadas su spauda kalbėti vengia. Gavusi Darbo inspekcijos tyrimo aktą, ji pareiškė inspektoriams, jog su išvadomis nesutinka. Nepaisant to, VDI perdavė informaciją ir „Sodrai“, ir prokuratūrai.

Esant tiek neaiškių aplinkybių, jokios sankcijos kol kas nepritaikytos, o išsyk po pranešimo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio („Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas“) 1 dalį. Jį atlieka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. Jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra.

Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, detalesnė informacija neteikiama. Neatmetama galimybė, kad pusėms ginčą teks spręsti teisme.

Interesų kova

Kol kas nukentėjęs darbuotojas sakosi gaunąs „Sodros“ išmoką dėl ligos, ji nesiekia 100 proc. atlyginimo dydžio. Tikėtina, kad po VDI įvykio pripažinimo nelaimingu atsitikimu darbe, jam bus mokama šimtaprocentinė nedarbingumo kompensacija.

Darbdavys deklaruoja esąs apsidraudęs civiliniu draudimu, jei prireiktų atlyginti žalą. Savo darbuotojo situacija domėjosi pačioje pradžioje.

„Po įvykio mūsų atstovai su darbuotoju bendravo tiek, kiek pageidavo jis pats. Vėliau, kiek mūsų žmones informavo pats darbuotojas, su juo bendravo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovai (ŠRATC), siūlydami su skundais kreiptis į įvairias institucijas“, – rašoma UAB „NEG Recycling“ laiške.

Pats nukentėjusysis Vaidotas teigia su VšĮ ŠRATC atstovais nebendravęs.

Tarp šių dviejų įmonių jau kuris laikas tvyro įtampa, svaidomasi kaltinimais, susidarė atliekų krizė Šiaulių regione, kuri sprendžiama tiek viešais pareiškimais, tiek teismuose.

Nelaimingas atsitikimas darbe „NEG Recycling“ bendrovės veikloje pirmas. Jei tyrimas pasieks teismą, tai bus jau 15 byla, kurioje ši bendrovė dalyvauja nuo 2017 metų.

Interesų mūšio lauke atsidūręs sužalotas autokrautuvo vairuotojas pasisamdė advokatą, per kurį ir bendrauja su darbdaviu.

Po straipsnio publikavimo situaciją pakomentavo ir ŠRATC direktorius. 

„Šis įvykis, susijęs su netinkama pastato priežiūra, o taip pat ir su darbo saugos pažeidimais, ŠRATC yra žinomas tik iš viešosios informacijos. Oficialios informacijos apie jį nesame gavę, o mūsų speciali komisija dar prieš šitą įvykį ne kartą  buvo įspėjusi privatų operatorių UAB „NEG Recycling“ dėl netinkamos MBA gamyklos priežiūros ir davusi įpareigojimus bei nurodymus susitvarkyti.

Tačiau įspėjimai buvo ignoruoti ir privedė prie nelaimės, todėl netiesa, kad dėl netinkamos pastato priežiūros operatoriui niekas neturėjo pastabų.  Operatoriaus elgesys su darbe sunkiai sužalotu žmogumi dar kartą įrodo šio darbdavio ciniškumą ir įžūlumą“, – komentavo Ž. Šilgalis.