Varėnos viešojoje bibliotekoje prisimintas iškilus kraštietis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Dringelis

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, Varėnoje pagerbtas 2015–ųjų vasarą į Amžinybę išėjęs iškilus kraštietis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas ir politikas Juozas Dringelis. Viešojoje bibliotekoje vykusiame atsiminimų vakare dalyvavo bei jautrius ir linksmus jo gyvenimo ir veiklos aspektus prisiminė gerbiamo signataro žmona Valerija, broliai, giminaičiai, bičiuliai.

Vakaras prasidėjo vaizdo įrašu, kuriame šviesaus atminimo signataras Juozas Dringelis pasakojo savo pradžių pradžią – kur gimė, kaip prabėgo vaikystė, kaip Juozo, o ne Jono vardą gavo.

Varėnos viešosios bibliotekos bibliotekininkės Laimutė Cibulskienė ir Elena Glavickienė demonstravo skaidres su nuotraukomis, kuriose užfiksuoti svarbiausi J. Dringelio gyvenimo ir veiklos faktai.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, kuriam su signataru teko nemažai bendrauti ir Sąjūdžio laikais organizuoti bendrų renginių, pažymėjo, kad jis savo siela buvo tikras dzūkas, visada pilnas optimizmo, paprastas ir šiltas žmogus, patikimas, nuoširdus Lietuvos patriotas, tikras valstybininkas idealistas, visą savo gyvenimą paskyręs Lietuvai. „Žavėjo Juozo paprastumas ir tuo pačiu tvirtybė, mokėjimas aiškiai formuluoti mintis. Jis buvo žurnalistas ir kraštotyrininkas, mus mokęs mylėt savo kraštą. Smagu prisiminti, kai Atgimimo metais kartu su Juozu organizuodavom minėjimus, šventes. Kai su Varėnos sąjūdininkais iškėlėme jo kandidatūrą į Aukščiausiąją Tarybą, tikrai neapsirikome. Jis jausdamas, ko nori Varėnos žmonės, Kovo 11 osios Aktą pasirašė neabejodamas. Tokių žmonių, kaip gerbiamas Juozas, kurie išmanė valstybės valdymą, savivaldybių reikalus, kurie sugebėjo valstybės gyvenimą kurti iš pamatų, labai reikėjo. Smagu, kad kalbėdami apie 1990–ųjų Kovo 11–osios signatarus, galim džiaugtis, jog juos pažinojom, bendravom su jais. Puoselėkim šių žmonių atminimą“. Juozo Dringelio žmonai Valerijai įteikdamas puokštę gėlių, meras linkėjo stiprios sveikatos ir optimizmo.

Valerija Dringelienė atsiminimų vakaro dalyvius pasveikino Kovo 11– osios proga ir pasidalijo prisiminimais, kaip ir kokiomis nuotaikomis jų šeima gyveno Atgimimo laikais, ką veikė 1990–ųjų kovo dienomis ir istorinę Kovo 11– ąją. „Kad Juozas atsidūrė Seime, „kalti“ Varėnos sąjūdininkai ir visi Varėnos rajono žmonės. Varėniškiai juo patikėjo, ir manau, kad Juozas jų savo darbu nenuvylė. O tą kovo 11–osios vakarą laukėm iš Parlamento rūmų išeinančių signatarų. Skubėjom įteikt jiems tulpių. Aš tulpių puokštę pirmiausia įteikiau Juozui. Buvo labai daug žmonių susirinkę ir visi džiaugėsi, kad buvo pasirašytas istorinis dokumentas. Nesitiki, kad jau praėjo trisdešimt metų. Su Juozu gyvenome penkiasdešimt trejus metus. Man atrodo, kad gyvenome gražiai. Nors ne visada lengva buvo, bet gyvenome prasmingą laiką. Džiaugiuosi, kad per tuos šešiasdešimt metų, kiek gyvenu Varėnoje, ji labai pasikeitė ir išgražėjo. Linkiu Varėnos žmonėms optimizmo ir sėkmės“, – kalbėjo V. Dringelienė.

Jautriais prisiminimais iš vaikystės pasidalijo brolis Stanislovas. Jis papasakojo apie 1945 metų sausio devintąją Pabaronės kaime, prie Dringelių namų įvykusį partizanų ir enkavedistų susirėmimą. Kadangi Dringelių namuose buvo apsistoję dvidešimt penki partizanai, buvo sudeginta jų sodyba. Broliams kartu teko gyventi besimokant Vilniuje. S. Dringelis sakė, kad broliui mirus, šeimoje tapo daug tuščiau.

Jauniausias brolis Motiejus sakė, kad tokių žmonių, kaip Juozas, dabar trūksta. Jo teigimu, pagrindinis brolio bruožas buvo padorumas, jis buvo tikras profesionalas ir nebuvo apsimetėlis. „Juozas visada matydavo pozityvą. Aš manau, kad jei jis šiandien būtų, jaustųsi linksmai. Lietuva – klestinti valstybė“.

Giminaitis Gintautas Šapoka akcentavo, kad J. Dringelis ypatingai domėjosi Armijos Krajovos archyvu, turėjo neeilinių diplomatinių sugebėjimų.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtąsias metines, prisiminti ir pagerbti iškilų tautietį, signatarą Juozą Dringelį labai prasminga. Jį gražiomis lietuviškomis dainomis, kurias Juozas labai mylėjo, pagerbė ir Varėnos trečiojo amžiaus universiteto moterų ansamblis „Gija“.

Juozas Dringelis, iki Atgimimo dirbęs Varėnos ir Eišiškių rajoninių laikraščių žurnalistu bei Varėnos rajono tarybos vykdomojo komiteto sekretoriumi, 1988 metais aktyviai įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo vienas iš Varėnos rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kūrėjų, Varėnos seimelio narys, Sąjūdžio Varėnos tarybos narys. 1990 metais jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Auščiausiosios tarybos deputatu Varėnos rinkimų apygardoje. Toliau dvi kadencijas dirbo Seime. Juozas Dringelis gerai suprato Pietryčių Lietuvos gyventojų problemas ir skyrė didelį dėmesį joms spręsti. Būdamas kraštotyrininkas, rinko medžiagą apie savo rajoną, išspausdino apie trisdešimt kraštotyros darbų, išleido knygą „Varėnos rajonas“.

„Nepriklausomybės Atkūrimo Akto tekstas man, kaip ir daugumai deputatų sąjūdininkų, buvo žinomas iš anksto, tačiau jo klausydamasis tą kovo 11-osios vakarą ir matydamas salės priekyje vietoje sovietinių simbolių kylančią mūsų trispalvę, negalėjau sulaikyti džiaugsmo ašarų. Regis, džiūgavome visi, tartum viena tautos valią pareiškusi šeima“,– apie Kovo 11-ąją rašė signataras J. Dringelis. 2000-aisiais jis apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Prieš metus Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubas išleido Varėnos bibliotekininkių Laimutės Cibulskienės ir Elenos Glavickienės parengtą knygą „Juozas Dringelis“. Gausūs knygoje išdėstyti faktai, dokumentinė medžiaga, bendražygių, bendraminčių ir artimųjų prisiminimai liudija, kad Juozas Dringelis buvo ypatingos tolerancijos, paprastumo ir išminties žmogus, nuoširdus Lietuvos patriotas, tikras valstybininkas, visą savo gyvenimą paskyręs Lietuvai.