Varėniškio meilę ūkiui išpuoselėjo tėvai

Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas aplankė jauną, perspektyvų ir entuziastingą ūkininką Marių Barkauską bei jo tėvelius Stasį ir Daliją. Šeima įsikūrusi Matuizų seniūnijos Voriškių kaime. Kaip direktorius pažymi, svarbu skirti dėmesį pavyzdingai dirbantiems, versliems ir kūrybingiems žmonėms, nes iš jų galima pasisemti patirties ir įkvėpti kitus.

Marius ūkininkauja nuo pat mažens. Jis augo gražioje ūkininkų šeimoje, meilę gamtai, gyvūnams ir ūkiui kaip pavyzdį matė savo tėvelių veikloje. Įdomu buvo išgirsti, kad jo tikrasis ūkininkavimas prasidėjo nuo 7 metų. Jau tuomet visas vasaras praleisdavo laukuose. Nors ir buvo mažas, bet pats rūpindavosi pašarų ruošimu gyvuliams. Jaunuoliui veikla patiko, o tėvai, matydami vaiko žėrinčias akis, leido džiaugtis ir padėti jiems. Marius ūkine veikla neapsiribojo. Pabaigęs vidurinę mokyklą, jis studijavo transporto vadybą Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje (šiuo metu vadinama Tarptautine teisės ir verslo aukštąja mokykla), vėliau - gamtos apsaugos administravimą Mykolo Romerio universitete, kuriame įgijo magistro laipsnį.

Įgytos žinios praturtino jaunuolio gyvenimą, atvėrė naujoms galimybėms ir pasaulio supratimui. Kaip jis pats sako, žinios ir studijų patirtis - tai raktas į platesnę veiklą. 2014 m. jis pats įkūrė savo oficialų ūkį. Nors ūkis dar labai jaunas, bet jaunuolis jau kelis kartus pasinaudojo Europos Sąjungos parama žemės ūkiui. Teikė projektus gauti lėšų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį ūkį" veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas". Už jas buvo įsigytas traktorius ir pašarų ruošimo technika. Būtent moderni technika leidžia našiai, efektyviai dirbti, be to, tausoja aplinką. M. Barkauskas ir ateityje ketina teikti paraiškas gauti ES paramą ir visiems pataria pasekti jo pavyzdžiu.

Pagrindinė ūkininko veikla - gyvulininkystė. Augina karves, jautelius (skaičius svyruoja apie 180). Melžiamų karvių skaičius nedidelis (apie 30). Pieno supirkimo kaina yra žemesnė nei savikaina, todėl ateityje galvoja gyvulius auginti tik mėsai. Įdomu buvo išgirsti ir tai, kad dažniausiai gyvulius parduoda ne Lietuvoje, bet Lenkijoje, nes ten aukštesnės supirkimo kainos, o geriausias metas dažniausiai būna prieš šventes. Nors jaunuolis ir įkūrė savo ūkį, bet ūkininkauja kartu su savo tėveliais. Juos sieja stiprus kartų ryšys. Šeimos nariai yra patys geriausi pagalbininkai vieni kitiems tiek ūkyje, tiek asmeniniame gyvenime.

Direktoriaus A. Verbicko vizito pas ūkininkus tikslas ne tik pasidomėti, kaip sekasi dirbti, kokie yra pasiekimai, bet ir pasikalbėti apie kylančias problemas, paklausti, kuo vietinė valdžia gali padėti šios dienos ūkininkams, kokie žmonių lūkesčiai ir viltys. M. Barkauskas kaip jaunosios kartos atstovas šiuo klausimu buvo atviras. Jis teigia, kad, visų pirma, žmogus pats turi norėti dirbti. Šiais laikais priemonių tobulėti, plėstis yra labai daug, tik reikia jomis pasinaudoti. Prisipažino, kad kartais teikdamas projektus jaučia, jog juos kuruojantys asmenys, kurie dirba Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, patys būna nematę kaimo ir daug ko nesupranta, todėl reikia laiko susikalbėti. Vietinė valdžia čia, šalia, ji supranta ir rūpinasi.

Labiausiai ūkininkams reikia pagalbos tvarkant kelius, nes miškovežiai gadina kelius, kelkraščiuose užauga krūmai, kurie trukdo pravažiuoti ūkio technikai. Džiugu, kad Varėnos rajono savivaldybė, atsižvelgdama į ūkininkų prašymus, šiais metais sutvarkė vietinės reikšmės kelio Kijučiai-Kriviliai dangą, pakelėje išrovė krūmelius, nužvyravo kelkraščius ir praplatino iki buvusio 8 m. pločio. Nors rajonas pagal plotą pats didžiausias Lietuvoje, tačiau tikimasi, kad esant finansinei galimybei bus atsižvelgiama į žmonių poreikius ir sutvarkoma vis daugiau vietinės reikšmės kelių. Daug problemų kyla dėl miškovežių sugadinamų kelių, nes pagal galiojančius įstatymus miško savininkai sumoka kelių priežiūrai 5% nuo gautų pajamų už parduotą žaliavinę medieną, tačiau lėšos patenka į bendrą fondą, o sugadintas kelias dažniausiai taip ir lieka nesutvarkytas. Tai yra didelis rajono valdžios rūpestis.

Smagu, kad Varėnos rajone yra nuostabių žmonių, iš kurių galima pasisemti ne tik darbinės patirties, bet pozityvaus požiūrio ir meilės veiklai.