„Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus G. Jeglinskas: prezidentas nėra autokratas, jis turi telkti visas institucijas

Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas tikina būsiąs visas institucijas ir politines jėgas telkiantis šalies vadovas.

„Visa esmė – prezidentas turi sutelkti tiek Seimą, tiek ministrus, tiek visas institucijas ir per jas surasti sprendimus“, – šeštadienį po „Vardan Lietuvos“ politinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė G. Jeglinskas.

„Prezidentas nėra autokratas. Jis yra žmogus, kuris vienija ir telkia valstybę ir jos institucijas“, – teigė jis.

Kandidatas taip pat nurodo turįs aiškią viziją Lietuvai – pasak jo, siekiant politinio stabilumo, socialinio teisingumo ir gerovės svarbu galvoti apie šalies saugumą.

„Atnešu labai aiškią viziją, kad saugi ir vieninga Lietuva yra ta Lietuva, kuri iš tikrųjų gali tapti ir turtingesne, ir socialiai teisingesne, ir neabejotinai politiškai stabilia“, – aiškino kandidatas į šalies vadovo postą.

Įvardijo G. Nausėdos klaidas

Klausiamas, kokių klaidų, kurias padarė dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, jis pats nedarytų, G. Jeglinskas atkreipė dėmesį į stagnuojančią teisėkūrą bei chaotišką užsienio politiką.

„Prezidento vaidmuo yra būti autoritetu užsienio politikoje. Užsienio politika nėra tik asmeninis žaidimas“, – kalbėjo „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas.

„Ta užsienio politika, kurią Lietuva dabar vykdo, nėra vieninga ir tai žaloja visos valstybės ir piliečių interesus“, – pridūrė jis.

Todėl pažymėdamas, kad prezidentas turi būti, pasak jo, švyturys užsienio politikoje, G. Jeglinskas nurodė, kad tarptautinėje arenoje Vilnius turėtų laikytis bendros krypties su pagrindinėmis šalies sąjungininkėmis.

„Mūsų politika negali tiek kisti nuo bendros politikos, nuo mūsų pagrindinių strateginių partnerių vertybių“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

Be to, kaip klaidą kandidatas mato ir G. Nausėdos negebėjimą dėl bendrų tikslų sutelkti skirtingų politinių jėgų atstovų.

„Prezidentas yra tas, kuris gali suvesti visus prie bendro stalo – ir to mes nematome“, – teigė jis, pažymėdamas, kad tai iliustruoja ir tarp šalies vadovo bei premjerės Ingridos Šimonytės vykstantys „nekalbadieniai“.

Remia visuotinio šaukimo idėją, pasisako už didesnį finansavimą krašto apsaugai

G. Jeglinskas, be kita ko, Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje dirbo krašto apsaugos viceministru. Klausiamas apie finansavimą šiai sričiai, politikas nurodė, kad lėšos krašto apsaugai turi palaipsniui didėti.

„Aš už pakankamą ir augantį gynybos finansavimą, nes mes jau daug metų – dar prieš pasiekdami tuos 2 proc. (nuo BVP – ELTA) – nedafinansavome krašto apsaugos. Toliau mes turime aiškiai užtikrinti, kad visi prioritetai, ką turime įvykdyti, kad padidintume savo saugumą, turi būti padengti“, – kalbėjo jis.

Todėl, jo manymu, 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) riba „yra minimumas“.

„Turi būti labai tvarus kelias į saugumą. Ir tam reikalingas finansavimas, kuris yra greičiausiai didesnis nei 3 proc.“ – aiškino jis.

Kandidatas remia ir visuotinio šaukimo idėją.

„Esu už visuotinį šaukimą, bet turi būti labai aiškios sąlygos ir aiškus finansavimo modelis bei kiti architektūriniai dalykai, sudėti aplink tą sistemą, kad ji veiktų“, – teigė jis, pastebėdamas, kad visuotinio šaukimo principas reikšmingai prisidėtų prie pilietinės visuomenės stiprinimo.

ELTA primena, kad šeštadienį sostinėje susirinkusi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politinė taryba rinko partijos kandidatą kitų metų prezidento rinkimams – juo tapo buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G. Jeglinskas.

Partijos skyriai buvo iškėlę 5 pretendentus tapti kandidatais į prezidentus: partijos lyderį S. Skvernelį, Seimo narius Liną Kukuraitį, Vytautą Baką, Algirdą Butkevičių bei buvusį NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją G. Jeglinską.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įsteigta 2022 metais.

Partijos lyderis S. Skvernelis, tuomet priklausydamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) dalyvavo 2019 m. prezidento rinkimuose ir liko trečias. Tuo metu kitas buvęs ministras pirmininkas, tuo metu – socialdemokratas – Algirdas Butkevičius yra dalyvavęs 2009 m. šalies vadovo rinkimuose, bet liko antras ir pralaimėjo rinkimus Daliai Grybauskaitei.

Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras paskelbė 3 partijos. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Aurelijus Veryga, o Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos mero, Manto Varaškos kandidatūrą.

Taip pat žinomi 3 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus ir aktyvistas Antanas Kandrotas.

Artimiausi Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužę.