Valstybinės reikšmės keliuose 90 proc. pėsčiųjų perėjų yra nesaugios

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) duomenimis, valstybinės reikšmės keliuose 1721 pėsčiųjų perėja iš 1949 yra nesaugi. Per 2018–2021 metus šalies keliuose bus sutvarkytos visos nesaugios pėsčiųjų perėjos. Šių perėjų rekonstrukcijai ir atnaujinimui numatoma skirti daugiau nei 10 mln. eurų.

„Pirmą kartą Lietuvoje buvo kompleksiškai įvertinta visų pėsčiųjų perėjų būklė valstybinės reikšmės keliuose. LAKD atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad beveik 90 proc. pėsčiųjų perėjų yra nepakankamai saugios ir kelia grėsmę pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – pėstiesiems. Kadangi didelė dalis pėsčiųjų nukenčia būtent perėjose, per trejus metus šalies keliuose nesaugių perėjų neliks“, – teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Įvertinus pėsčiųjų perėjas valstybinės reikšmės keliuose nustatyta, kad beveik 95 proc. perėjų nėra apšviestos kryptiniu apšvietimu, 29 proc. perėjų neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos, todėl pėstiesiems tenka pereiti platesnę kaip 8,5 m važiuojamąją kelio dalį. Beveik 20 proc. perėjų neturi šaligatvių, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takų, 18 proc. perėjų ruože apskritai nėra jokio apšvietimo, jose neužtikrinamas tinkamas matomumas. Daugiau nei 10 proc. perėjų neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos, nors pėstiesiems tenka pereiti daugiau kaip dvi eismo juostas.

Nesaugių perėjų sutvarkymo ir atnaujinimo eilė sudaryta atsižvelgiant į gyventojų skaičių, tenkantį 100 m ilgio valstybinės reikšmės kelio ruožui, vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, įskaitinius eismo įvykius, kuriuose nukentėjo pėstieji ir dviratininkais, perėjų apšvietimą, taip pat įvertinus, ar tomis perėjomis gyventojai naudojasi eidami į netoliese esančias mokyklas, ligonines ar kitas įstaigas.

Dalis pėsčiųjų perėjų bus rekonstruojamos, kita dalis, vadovaujantis saugaus eismo praktika užsienyje, – naikinamos. „Pėsčiųjų perėjos bus naikinamos mažai urbanizuotose vietose, užmiesčio teritorijose, taip pat ten, kur leistinas važiavimo greitis yra didesnis nei 50 km/val. arba nėra įrengta pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra“, – teigia laikinai LAKD direktoriaus pareigas einantis Vitalijus Andrejevas.

Tankiai apgyvendintuose kelių ruožuose pėsčiųjų perėjos bus rekonstruotos. „Visose pėsčiųjų perėjose bus įrengtas kryptinis apšvietimas, pagal poreikį greičio mažinimo kalneliai, salelės, susiaurinimai, taip pat saugūs ir patogūs priėjimai iki pėsčiųjų perėjų, kai kuriais atvejais perėjos bus perkeliamos į saugesnę vietą“, – sako V. Andrejevas.

Nesaugios pėsčiųjų perėjos bus sutvarkytos arba panaikintos per trejus metus. Per 2018–2019 metus planuojama sutvarkyti apie 700 pėsčiųjų perėjų, per 2020 ir 2021 metus – dar po 500 pėsčiųjų perėjų.

Susisiekimo ministras R. Masiulis taip pat ragina šalies savivaldybes imtis priemonių užtikrinti pėsčiųjų perėjų saugumą savivaldybėms priklausančiose gatvėse ir keliuose. Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, šalies miestuose neretai pėsčiųjų perėjos įrengiamos per aukštos kategorijos gatvėse, kuriose yra per didelis važiavimo greitis (daugiau nei 50 km/val.), pavyzdžiui, Vilniaus miesto Geležinio Vilko g., Pilaitės pr., Kauno miesto Jonavos g. Taikos pr., Klaipėdos miesto Baltijos pr. Perėjos įrengtos be saugos salelių, nors jos kerta daugiau kaip dvi eismo juostas arba ilgesnę nei 8,5 km pločio važiuojamąją dalį. Pėsčiųjų perėjos neretai būna įrengtos žemiausios kategorijos gatvėse, daugiabučių namų kiemuose, senamiesčiuose, kur važiavimo greitis yra nedidelis, todėl poreikio jas įrengti nėra. Dalis pėsčiųjų perėjų miestuose neturi prieigų, jose nėra nei šaligatvių, nei pėsčiųjų takų, jos nėra tinkamai apšviestos arba apskritai neturi jokio apšvietimo.

Su pėsčiųjų perėjų, kurias planuojama sutvarkyti 2018–2021 metais, sąrašu galite susipažinti LAKD interneto svetainėje.