Valstybinė žemė – visuomenės poreikiams

Tam tikra prasme konfliktinė situacija kilo Dūkšte, Ignalinos rajono savivaldybės administracijai paviešinus ketinimą tiesti pėsčiųjų taką  nuo Parsvėto ežero iki Geležinkelio gatvės sankirtos su Smėlynės gatve. Šito tako seniai laukia Dūkšto miesto gyventojai ir jų svečiai, susiruošę pramogoms, poilsiui prie Parsvėto ežero. Takas suprojektuotas laisvoje valstybinėje žemėje, todėl prieš pradedant projektavimo darbus buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos sutikimas.

Projektuojamo tako teritorijoje įrengtų dangų nėra – želia pieva, kai kur yra krūmų, medžių. Pusantro metro  pločio takas būtų patrauklus pėstiesiems, nes suprojektuotas toliau nuo viešo kelio, kirstų siaurą upelį, yra nedidelių reljefo pakilimų ir nusileidimų.  Tako trasos pradžioje ir pabaigoje projektuojamos poilsio aikštelės su suoliukais ir šiukšliadėžėmis.

Vieniems besidžiaugiant pėsčiųjų tako perspektyva, atsirado ir piestu prieš jį stojančių. Dar kovo mėnesio pradžioje Ignalinos rajono savivaldybės administraciją pasiekė pilietės R.R pareiškimas. Atsakymai į jį R.R. buvo nepriimtini, tad balandžio 14 dieną buvo pateiktas prašymas „panaikinti savivaldybės sprendimą suprojektuoti pėsčiųjų taką už Geležinkelio gatvės ribų pro man priklausantį. (...) gyv. namą, nes manau, kad šis sprendimas yra priimtas be pagrindo“. Dar vienas pareiškimas gautas gegužės 24 dieną, vėl reikalaujant panaikinti sprendimą dėl tako tiesimo.

Nagrinėjant nepatenkinto pilietės pareiškimus, paaiškėjo, kodėl taip puolamas tako projektas. Ginamas ne viešas interesas, rūpinamasi ne šiuo taku eisiančiaisiais, o išsigąsta, kad savivaldybė pagaliau pati pasinaudos valstybine žeme, kuri ilgus dešimtmečius buvo užvaldyta šios pilietės.

Palei minėtą namą eisianti trasa drieksis šalia minėtos pilietės sodo ir net per, panašu, kad šiemet, sukastas lysves. Suprasti pilietę gal ir galima: ilgus metus ji „rūpinosi“ valstybine žeme. Valstybinės žemės plotas, dėl kurio kilo nepasitenkinimas,  yra šienaujamas, atribotas želdiniais nuo viešo kelio, todėl bet kuris asmuo, būdamas šalia tokio žemės sklypo, neturėjo galimybės aiškiai suvokti, jog sklypas nėra privatus ir kad juo gali naudotis tretieji asmenys. Taigi ilgus metus buvo akivaizdžiai pažeidžiamas visuomenės interesas. Teisine kalba  - tuos ilgus metus pilietė R.R. buvo užgrobusi kone 20 arų valstybinės žemės, ja naudojosi, nemokėdama jokių mokesčių. Savivaldybė negali pritarti darbams, kurie vykdomi piliečiui nepriklausančioje žemėje. Kaip institucija, ji atsakinga už darnių teritorijų planavimą, siekia kad žemė būtų racionaliai naudojama, o už ją būtų mokami žemės mokesčiai.

LR Žemės  įstatymas numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Žemes savininkai, pažeidę gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teises bei teisėtus interesus, laikytini padarę Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje įtvirtintą pažeidimą, kuris numato atsakomybę tam, kas savavališkai užėmė žemę, mišką ar vandens telkinį.

Siekdama patenkinti didėjantį ūkininkų ir kitų asmenų poreikį naudotis valstybine žeme, Nacionalinės žemės tarnyba organizuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą. Per 2021 metus buvo suprojektuota apie 15 tūkst. žemės ūkio paskirties sklypų, kurių didžioji dalis numatoma skirta nuomai, kita dalis gali būti projektuojama pirkimui, t. y. gali būti projektuojami tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai ar žemė, reikalinga žemės ūkio paskirties pastatams eksploatuoti. Pilietė R.R tokio poreikio (suformuoti žemės sklypą) nebuvo pareiškusi.  Ir tik š.m. birželio 13 dieną Ignalinos rajono savivaldybės administracija gavo prašymą dėl žemės sklypo suformavimo projekto rengimo.

Gaila, kad pakalbinti pilietės R.R. tądien nepavyko. Neradome jos nei namuose, nei parduotuvėje, kur ji dirba.

Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas akcentuoja, kad niekam nevalia užimti svetimos, taigi ir valstybinės, žemės ir joje elgtis pagal savo įgeidžius. Juk niekam nešovė mintis, tarkim, pasisodinti agurkų lysvę Ignalinoje, Laisvės aikštėje.

Dūkšto tako priešininkų argumentas, jog ir šalia viešo kelio einantiems dar nieko nenutiko, tiesiog nesuvokiamas: argi reikia laukti, kad kas nors nutiktų ir tik tada imtis sprendimų? Kad dūkštiečių ilgai lauktas ir jau suprojektuotas pėsčiųjų takas link Parsvėto bus saugus ir tinkamas juo einantiems, neabejoja ir Dūkšto seniūnas Antanas Šakalys.

Pilietė R.R šiemet pasisodinusi valstybinėje žemėje salotų, kopūstų, svogūnų, tikėtina, derlių nusiims. Bet takas, ginant viešąjį interesą, per valstybinę žemę tikrai nusidrieks.