Valstybinė kalbos inspekcija: aptarnavimo srityje dirbantys ukrainiečiai privalo kalbėti lietuviškai

Lietuva nuo pirmųjų karo dienų palaiko ir remia Ukrainą ir jos žmones, kuriems teko išvykti iš savo šalies. Įmonės ir įstaigos įdarbino nemažai ukrainiečių, jie dirba prekybos tinklų parduotuvėse, maitinimo įstaigose, viešbučiuose, logistikos centruose, švietimo, sveikatos įstaigose, vaistinėse.

Valstybinės kalbos inspekcijos teigimu, dalis tokių žmonių yra salės darbuotojai, vairuotojai, pagalbiniai darbininkai, kuriems bendrauti su klientas tenka minimaliai. Tačiau nemažai dirba kasose, padavėjais kavinėse, restoranuose, slaugytojais ligoninėse ir poliklinikose, konsultantais vaistinėse, mokytojais ir jų padėjėjais švietimo įstaigose, buhalteriais ir projektų vadovais verslo įmonėse. Todėl, pažymi inspekcija, šias pareigas einantys darbuotojai privalo kalbėti lietuviškai A2 ir B1 lygiais.

Anot Valstybinės kalbos inspekcijos, Ukrainos karo pabėgėliams valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimas netaikomas 24 mėnesius nuo laikinosios apsaugos suteikimo konkrečiam asmeniui. Tai reiškia, kad jie gali be ribojimų dirbti ten, kur būtina mokėti lietuvių kalbą, bet spręsti dėl darbo paliekama vadovams, ypač srityse, kuriose lietuvių kalbos mokėjimas susijęs su žmonių sveikata ir saugumu.

Pažymima, kad nustatytas 24 mėnesių terminas yra prasidėjęs ne nuo praėjusių metų kovo 16 d., o nuo konkretaus Ukrainos piliečio pabėgėlio statuso suteikimo datos.

„Kalbinės lengvatos Ukrainos karo pabėgėliams nesudaro prielaidų nepaisyti Lietuvos piliečių lingvistinių teisių. Norime atkreipti darbdavių dėmesį, kad vartotojai visais atvejais turi teisę į informaciją ir paslaugas lietuvių kalba, nepriklausomai nuo jūsų darbuotojo pilietybės ar statuso. Todėl parduotuvėje ar kitoje vietoje, kurioje nuolat bendraujama su klientais, visada turi būti lietuviškai mokantis darbuotojas, kuris prireikus padėtų ir palaikytų iš Ukrainos atvykusį kolegą“, – rašoma Valstybinės kalbos inspekcijos pranešime.

Kasose, kuriose dirba ukrainiečiai, inspekcija ekomenduoja naudoti informacinius užrašus, skelbiančius, kad čia dirba ukrainietis. Kai kurios įmonės yra pagaminusios skiriamuosius ženkliukus, iš kurių matyti, kurie darbuotojai nekalba lietuviškai.

ELTA primena, kad kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcija Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad nuo kitų metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.

Šį raštą sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.

A. Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovą sukritikavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įstaigos vadovo pasisakymai ne laiku ir ne vietoje sukėlė įtampą ir yra nepagarbūs nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu.

Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigia, kad šiuo metu karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui skiriami ištekliai yra per maži.

Todėl, pasak inspekcijos viršininko, ukrainiečiai nespės per Vyriausybės nustatytą 24 mėnesių laikotarpį išmokti lietuvių kalbos reikiamu lygiu. A. Valotka pabrėžia, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti visavertiškai integruoti.