Valstybės tarnybos reforma sugrįžta į Seimo salę: opozicija vis dar turi nemažai pastabų

Politinius oponentus piktina, kad prokurorų atlyginimai bus didinami vėliau nei teisėjų, o antrasis valstybės tarnautojų atlyginimų kėlimo etapas numatytas tik 2025 metais. Taip pat opozicijos atstovai nuogąstauja, kad šios reformos tikrasis tikslas, kurį, pasak jų, nutyli valdantieji, yra mechaniškai sumažinti valstybės tarnautojų skaičių.

 

 

Vienas iš išvadų dėl valstybės tarnybos įstatymo projekto rengėjų, konservatorius Audrius Petrošius pozityviai vertina VVSK nuveiktą darbą, ieškant kompromiso dėl šios reformos.

 

„Išvadų rengėjų pozicijos derinant visą šį teisės aktų projektų rinkinį kur kas labiau sutapo nei nesutapo pradinėse stadijose. Tik galbūt dėl ne visai esminių dalykų truputėlį emocijos kištelėjo koją ir įsivėlėme į diskusijas tose vietose, kurios tų klausimų gal tiek ir nekėlė“, – Eltai sakė A. Petrošius.

 

Pasak jo, valstybės tarnybos reformos įstatymų paketas jau kitą savaitę turėtų būti svarstomas Seime.

 

„Tai nereiškia, kad jokie pokyčiai nėra įmanomi. Yra įmanoma taisyti teisės akto projektą ir jį koreguoti teikiant Seimo narių pasiūlymus po svarstymo jau priėmimo stadijoje, juos registruoti. Tai tikrai, matyt, dar tam tikrų patvarkymų gali būti“, – sakė jis.

 

A. Petrošius atkreipia dėmesį, kad valstybės tarnautojams atlyginimai didės keliais etapais. Nuo šiuo metų liepos 1 d. atlyginimai, pasak jo, didės teisėjams, merams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei žvalgybos struktūrų vadovams. Tuo tarpu nuo 2024 metų sausio 1 d. atlyginimų pokyčiai numatyti kitoms valstybės tarnautojų grupėms.

 

Politikas akcentuoja, kad daliai valstybės tarnautojų atlyginimus kelti nuo liepos 1 d. nutarta įvertinus ypač sudėtingą jų situaciją.

 

„Tikslas tikrai yra išlaikyti teisėjus nepalikusius savo tarnystės šitoms įstaigoms ir valstybei, kad jie liktų dirbti ir sėkmingai darbuotųsi toje mūsų sistemoje“, – sakė jis.

 

A. Petrošius tikina, kad buvo norėta ankstinti ir atlyginimų kėlimą prokurorams, tačiau, pasak jo, dėl šio siūlymo su Prokuratūra nepavyko susiderėti.

 

„Noras buvo paankstinti ir prokurorų dalyvavimą šiame procese. Tačiau, mano galva, ne tik, kad nebuvo rastas sutarimas, tačiau jo ir nebuvo pakankamai kokybiškai ieškota iš prokuratūros pusės, norėta konstruktyvesnės diskusijos. Tai akivaizdu, kad įstaiga nėra pasiruošusi ir mes sustabdėme tą procesą laikinai jų atžvilgiu“, – teigė A. Petrošius.

 

Tuo tarpu sprendimas kelti žvalgybos ir STT valdovų atlyginimus, anot politiko, buvo priimtas norint išbandyti, kaip veikia naujasis atlyginimų modelis.

 

„Mes kalbame apie vadovus. Jie jau yra pasirengę tą atlygio politiką, kuri yra mūsų siekiamybė. Tai pasižiūrėtume, kaip tai funkcionuoja per darbo užmokesčio fondą. Tai nereiškia, kad darbuotojams atlyginimai nekils, bet pats principas, kad iš vidinių resursų, iš sutaupymų“, – sakė A. Petrošius.

 

„Anksčiau būdavo atskira eilute Darbo užmokesčio fondas tvirtinamas. O dabar, jeigu įstaiga sutaupys pinigų, jiems nebereikės metų gale pirkti įvairių daiktų, kaip buvo paplitusi praktika. Sutaupytas lėšas bus galima skirti darbo užmokesčiui per šį fondą. Tai tas kilimas paprastiems darbuotojams būtų įmanomas per šią grandį“, – taip pat pažymėjo jis.

 

Tuo tarpu antrąjį ir esminį atlyginimų peržiūrėjimo etapą, pasak A. Petrošiaus, siūloma numatyti 2025 metais. Taigi, antrasis algų kilstelėjimas ir reikšmingesni pokyčiai valstybės tarnautojams įvyktų 2026 metais.

 

 

A. Petrošius džiaugiasi, kad komitetui pavyko rasti kompromisus dėl priedo valstybės tarnautojams už tarnybos stažą išlaikymo.

 

„Valstybės tarnybos stažas – tikrai didžiulis kompromisas yra iš teisės projektų rengėjų pusės mums čia derinant pozicijas tiek su opozicijos atstovais, tiek su socialiniais partneriais valstybėje. Tai stažas yra paliekamas, tai yra tikrai didelė išlyga, nes pradiniame variante buvo pageidaujama nustatyti galbūt didesnius koeficientus tiems tarnautojams, kuriems bus taikomi koeficientai. Tai atitinkama dalimi buvo šiek tiek pamažinti koeficientai, bet išlaikomas stažas“, – atkreipė dėmesį jis.

 

Visgi, pasak politiko, priimtas sprendimas, kad darbo stažas, už kurį išmokamas priedas prie atlyginimo, bus sumažintas nuo 30 metų iki 20 metų. Tačiau A. Petrošius tikina, kad daugiau nei 20 metų stažą sukaupusiems darbuotojams bus padaryta išimtis.

 

„Iki šiol valstybės tarnautojas galėjo kaupti iki 30 proc., tai yra 30 metų darbo stažą turėti, tačiau bet kokiu atveju siekiama apsaugoti teisėtus lūkesčius tų žmonių, kurie valstybės tarnyboje dirba ilgesnį laiką nei 20 metų. Tai tiems asmenims, kurie bus sukaupę daugiau nei 20 proc. pareiginės algos priedą, tai tas priedas didesnis ir bus taikomas iki tol, kol tie asmenys išeis iš valstybės tarnybos, o į ją grįžus tas priedas bus atkuriamas iki tol, kol jie tą tarnystę valstybėje apskritai baigs“, – patikino parlamentaras.

 

A. Petrošius atkreipia dėmesį, kad buvo pasiektas sutarimas ir dėl dabar galiojančios valstybės tarnautojų atostogų tvarkos išlaikymo.

 

„Tikrai buvo didžiulė išlyga padaryta, kad visgi atostogos valstybės tarnautojams kaip socialinė garantija lieka, kaip buvo skaičiuojamos iki tol. Buvo norima keisti šias pozicijas ir labiau prilyginti darbo santykiams pagal darbo kodeksą, tačiau ši išlyga taip pat yra padaryta po didelių diskusijų su profsąjungomis ir visomis suinteresuotomis pusėmis“, – teigė jis.

 

 

Nuo šių metų sausio 1-osios atlyginimų kėlimas yra numatytas ir įstaigų vadovams. Visgi į atlyginimų peržiūrėjimą galės pretenduoti tik tie įstaigų vadovai, kurių kadencija dar neįpusėjo.

 

„Jeigu jie bus pirmoje savo kadencijos pusėje, tai jie turės galimybę sudaryti susitarimus dėl tikslų, įgyvendinti tam tikrus struktūrinius patvarkymus ir gauti padidintą atlygį. Jeigu vis dėl to jų kadencija bus nuėjusi į antrąją pusę, (...) bus liekama prie senos sistemos“, – akcentavo A. Petrošius.

 

Valstybės tarnybos reforma taip pat siekiama įstaigų vadovų atranką padaryti centralizuotą, ji būtų vykdoma Vyriausybės įgaliotos institucijos, atkreipia dėmesį politikas.

 

Seimo narys taip pat akcentuoja, kad pasiektas kompromisas ir dėl to, kad valstybės tarnautojų atlyginimas būtų peržiūrimas kas du metus.

 

„Principinė pozicija buvo tokia, kad pirmasis perskaičiavimas turėtų vykti po dviejų metų, tačiau įstatymo naujoje redakcijoje numatoma, kad darbo užmokesčio fondo indeksacija vyks ne rečiau kaip kas dvejus metus. Tai pirminė pozicija buvo kas trejus, bet buvo nusileIsta iki dvejų po derybų su koalicija, opozicija ir įvairiomis suinteresuotomis pusėmis, o formuluotė yra, kad ne rečiau nei kas dvejus metus“, – pažymėjo A. Petrošius.

 

 

Savo ruožtu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas VVSK Domas Griškevičius taip pat džiaugiasi, kad tam tikrų kompromisų pavyko pasiekti. Pasak jo, labai svarbu, kad pavyko išlaikyti valstybės tarnautojams pavyko išlaikyti iki tol turėtas garantijas t.y., priedą už darbo stažą bei dabartinę atostogų tvarką.

Visgi opozicijai priklausantis politikas valstybės tarnybos reformai dar turi nemažai kritikos. D. Griškevičius nepalaiko dabartinio sutarimo, kad antrasis ir didysis atlyginimo peržiūrėjimas vyks tik 2025 metais. Pasak jo, buvo siūlyta tai pradėti daryti 2024 metais. Dabartinis siūlymas, pasak jo, atsakomybę dėl valstybės tarnautojų atlyginimų didinimo permeta busimai Vyriausybei.

 

„Aš suprantu, kad tai yra papildomų lėšų klausimas, bet jeigu siekis yra kelti atlyginimus šioje sistemoje dirbantiems, tai ir sakome, kad reikėtų tai ir daryti. Tačiau dauguma permeta kitai Vyriausybei šį galvos skausmą, nes jie perskaičiavimą siūlo daryti nuo 2025 metų. Kitaip tariant, sako: mes reformą darome, bet realiai sukti darbą, iš kur pinigai, jau turės rūpintis kita Vyriausybė. Tai reikia pasakyti atvirai“, – Eltai teigė D. Griškevičius.

 

Seimo narys neigiamai vertina ir sprendimą nuo liepos 1 d., didinant atlyginimus teisėjams ir merams, šiame etape neįtraukti prokurorų atlyginimo peržiūrėjimo.

 

„Yra išlygos kai kuriose vietose daromos. Pavyzdžiui, nuo liepos 1 d. siūloma didinti atlyginimus teisėjams ir merams, tačiau prokurorai yra paliekami šone ir eis bendrai su visa sistema nuo sausio 1 d. Ir pagrindinis motyvas, kad nepavyko susiderėti su Prokuratūra (...). Tai mano akimis čia pritrūko lyderystės aiškios, nes Vyriausybė turėjo pateikti savo matymą“, – sakė D. Griškevičius.

 

Jo teigimu, klausimų kyla ir dėl to, kodėl daugiau nei pusę kadencijos pradirbusių vadovų atlyginimai nebus peržiūrimi. Tai, kad pirmoje kadencijos pusėje esantys vadovai galės gauti didesnį darbo užmokestį, pasak jo, sukuria nelygiateises sąlygas.

 

„Kai kuriems vadovams, kurie buvo paskirti neseniai, jau bus taikomas naujas koeficientas, nauji dydžiai, pakelti atlyginimai. Tačiau tie vadovai, kurie vis dar eina savo pareigas, bet yra paskirti iš seniau, kuriems liko iki kadencijos galo metai ar pusantrų, jiems jau netaikoma ši tvarka“, – atkreipė dėmesį D. Griškevičius.

 

„Mano suvokimu, tai yra visiškas lygiateisiškumo pažeidimas. Ir manau, kad jeigu bus visgi priimta su tokiu pakeitimu, koks yra dabar, neabejoju, kad gali kreiptis žmonės ir į Konstitucinį Teismą. Nes čia yra absurdas“, – piktinosi jis.

 

D. Griškevičius teigia rizikų įžvelgiantis ir dėl vadinamojo „išvalstybinimo“ klausimo.

 

„Yra eilė pozicijų, ypatingai kalbant apie savivaldos lygmenį, kur kai kurias pozicijas siūloma nebelaikyti valstybės tarnybos pozicijomis, kad jie dirbtų pagal darbo sutartis. O tai reiškia, kad žmonės vėlgi neturėtų valstybės tarnybai priklausančių garantijų“, – akcentavo Seimo narys.

 

„Siekis neva tai mažinti yra viso valstybinio aparato dydį, tačiau nelabai suprantu, kas čia pasikeis, jei valstybės tarnautojas X tiesiog pereis į sutartininką. Bet kokiu atveju jis atlyginimą, tai gauna. Ir nesvarbu, kurioje jis eilutėje stovi, jis dirba tą darbą“, – pridūrė jis.

 

Abejonių opozicijai priklausančiam parlamentarui kyla ir dėl pernelyg didelės vadovams suteikiamos galios. Dabar, pasak jo, valstybės tarnautojų atrankos procedūra bus jų žinioje.

„Kai kurios savivaldybės yra tam tikromis kunigaikštystėmis tapusios, tai dabar vienas iš esmės žmogus spręs, ką į darbą priimti ne konkurso būdu. Bet pasirinktas toks kelias, koks pasirinktas, vyksta decentralizacija ir sako – pasitikime vadovais. Tai žiūrėsime, kuo tai baigsis, bet rizikų, ypatingai savivaldos lygmenyje tikrai matome labai daug“, – sakė politikas.

 

 

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė komitete Goda Burokienė kritikavo, kad valstybės tarnybos reforma valdančiųjų buvo pernelyg užvilkinta.

 

„Reformą į Seimą svarstymui nešė du metus, kūrė du metus, paskui atnešė su labai daug pastabų – virš 80 lapų buvo vien pastabų. Tai komitetas per pusę metų sugebėjo susodinti galiausiai. Nes su profsąjungomis nederinta, su socialiniais partneriais nederintas projektas visiškai“, – Eltai teigė G. Burokienė.

 

Politikė mano, kad tikrasis šios reformos tikslas, apie kurį tiesiogiai nekalbama, yra sumažinti valstybės tarnautojų skaičių.

 

„Šia reforma norima sumažinti valstybės tarnautojų skaičių – tiesiog mechaniškai išvalstybinti. Ir formuoti užduotis vadovams, kurie būtų turėję visai pilnas rankas, o dabar bent jau yra įstatyti į tam tikrus rėmus ir negalės kaip savo verslui vadovauti“, – savo įžvalgomis dalinosi parlamentarė.

 

G. Burokienė taip pat mano, kad valstybės tarnybos sektorius realius pokyčius pajaus dar negreitai.

 

„Kas mane neramina labiausiai, kad realiai reforma yra pradedama 2024 sausio 1 d., bet rezultatas neaišku kada pasimatys. Nes dabar eis tik teisėjų ir merų atlyginimai nuo liepos 1 d., paskui nuo sausio 1 d. dar viena grupė. Tada jie žada rugsėjo mėnesį atnešti antrą etapą šios reformos. Bet žinome, kaip valdantieji pirmą etapą nešė du metus, tai kas gali garantuoti, kad statutiniai ateis paskui juos. Ir kokia kokybė bus to įstatymo – mes nežinome“, – akcentavo „valstiečių“ atstovė.

 

Politikę stebina valdančiųjų argumentacija, esą ankstinti antrojo etapo negalima, nes nebus spėta tam pasiruošti.

 

„Kas man irgi užkliuvo labai – kad mes nespėsime pasiruošti. Tai palaukite, kur jūs buvote, ką jūs veikėte. Kad dabar bus ruošiamasi, kad iki rugsėjo mėnesio jie ruošiasi. Mes žinome, kaip jie ruošis iki rugsėjo mėnesio, kai prasidės Seimo atostogų metas. Tai man čia viskas kažkaip nerimtai atrodo“, – pažymėjo G. Burokienė.

 

Seimui balsuojant dėl valstybės tarnybos reformos įstatymų projektų G. Burokienė daugeliu atveju neslepia ketinanti susilaikyti.

 

„Aš asmeniškai daugeliu aspektų susilaikysiu. Mes žinome, kad projektas dabar ateis toks, koks iš komiteto, bet nežinome, kokie ateis Seimo narių pasiūlymai ir kaip už juos bus balsuojama“, – atkreipė dėmesį ji.