Valstybės saugomas pastatas byra po KPD nosimi

Senamiestyje pastato Sukilėlių g. 12 būklė prasta - byra tinkas. Įdomiausia tai, kad šis valstybės saugomas objektas yra visai šalia Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus pastato, paveldosaugininkams matomas pro langus. Kas, jeigu ne jie, turi juo pasirūpinti ir kodėl nieko nedaroma metų metais? Pasirodo, daroma - net trys Savivaldybės skyriai prašo savininko pastatą sutvarkyti, bet situacija nesikeičia, tik blogėja, o su jį apleidusiu juridiniu asmeniu kovojama tik raštais.

„Sukilėlių g. 12 buvęs prancūzų prefektūros pastatas, vienas svarbiausių Klaipėdos senamiestyje, primenantis, kad lietuviai atsiėmė Klaipėdos kraštą iš prancūzų. Jis apleistas ir griūva. Kultūros paveldo departamento specialistai pro savo langus žiūri į jį, negi nemato? Absurdų absurdas. Lietuva turi gerų įstatymų, galima šeimininkui skirti baudas, jeigu nesilaiko įstatymų, pastatą galima perimti valstybės žinion ir leisti privatizuoti kitiems šeimininkams. Kodėl niekas nieko nedaro?“ - klausia Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas Dionyzas Varkalis.

Sukilėlių g. 12, XIX a. viduryje statytas pastatas, 1993 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jo šiauriniame kampe įmontuota atminimo lenta, kurioje parašyta: „1923 m. sausio 15 d. Mažosios Lietuvos ir Lietuvos savanorių pajėgos įžengė į Antantės valdomą Klaipėdą ir užėmė šiame pastate įsikūrusią prancūzų prefektūrą. Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos dalimi“. Dabar šis pastatas, kuriame anksčiau buvo bankas, priklauso bendrovei simbolišku pavadinimu „Antante“.

VTS rašo raštą

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius (VTS) šį pastatą tikrino šiemet kovo 20 d. „Jau parašėme raštą savininkei UAB „Antante“. Paprašėme sutvarkyti byrantį fasado tinką ir kitomis priemonėmis užtikrinti žmonių saugumą, pašalinti atliekas, susikaupusias aplink statinį dėl jo nusidėvėjimo ir sutvarkyti nepritvirtintas stogo čerpes“, - sakė VTS Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Dovilė Ramanauskaitė.

KAIMYNYSTĖ. Kairėje pusėje pastatas, kuriame įsikūręs KPD Klaipėdos skyrius, o dešinėje - buvusi prefektūra, kurios „grožybes“ galima pamatyti iš kiemo pusės. Neseniai uostamiesčio visuomenininkai surengė piketą prie KPD dėl leidimo griauti locmanų namą ir apverktinos paveldo objektų būklės Klaipėdos senamiestyje. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Susitvarkyti, pasak specialistės, duodamas tam tikras terminas, bet jeigu savininkas kreipiasi raštu ir prašo terminus pratęsti, į tai atsižvelgiama. Savivaldybė paprastai dar organizuoja patikrinimą, kuriame dalyvauja ir pastatų savininkų atstovai, tad vietoje aptariama, ką konkrečiai reikia padaryti.

„Jeigu kiti Savivaldybės padaliniai nustatytų dar kokių nors pažeidimų, susijusių su šiuo pastatu, jie perduotų mums informaciją, nes mūsų skyrius yra pagrindinis, kuris taiko administracinę atsakomybę„, - aiškino specialistė.

VTS už savo patikrinimo metu rastus pažeidimus, jeigu nepaisoma reikalavimo susitvarkyti, gali taikyti tokias sankcijas: už pirmą pažeidimą per metus baudžiama įspėjimu arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, jeigu pažeidimas padarytas pakartotinai - nuo 140 iki 600 eurų.

„Nesvarbu, ar pastatas paveldosaugos objektas, ar ne, jeigu jis ar jo aplinka neatitinka miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų dėl aptrupėjusio fasado ar kitų dalykų, mes galime reikalauti tik šių taisyklių paisymo. O paveldosauga turi daug rimtesnių įgaliojimų„, - sakė VTS vedėja Kristina Vintilaitė.

Dar vienas skyrius tikrins

Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius praėjusį penktadienį informavo, kad skyrius planuoja pastatą Sukilėlių g. 12 tikrinti ateinantį ketvirtadienį.

G. Pocius iš dalies pripažino, kad tai yra ir Savivaldybės administracijos statinių naudojimo priežiūros darbo brokas. „Bet noriu pasiteisinti, mes neturime tiek jėgų, kad per vienus metus galėtume patikrinti visus miesto pastatus ir išreikalauti, kad jie būtų sutvarkyti. Bet jeigu gauname kokios nors atsakingos institucijos raštišką pranešimą, kad pastato būklė kelią nerimą ir grėsmę aplinkiniams, atidedame planuotus darbus ir imamės būtent tokių objektų tikrinimo, darome atitinkamą spaudimą jų valdytojams“, - sakė G. Pocius ir stebėjosi, kodėl KPD, prieš kurios langus stovi paveldo objektas ir kasdien bado akis, negali parašyti trumpos informacijos, panešti apie tų pastato būklę ir jo valdytojo neveiklumą.

Pasak vedėjo, skyrius Sukilėlių g. 12 tikrino 2016 metais. Tada buvo pareikalauta pastatui skirti techninės priežiūros specialistą, susitvarkyti lietaus nuleidimo sistemą, kuri buvo susidėvėjusi, todėl lietaus vanduo tekėjo per fasadą dar labiau jį gadindamas. UAB „Antante“ informavo skyrių, kad reikalavimus įvykdė. Be to, ji rengė to pastato remonto projektą. Tačiau kadangi Sukilėlių g. 12 pastatas yra sublokuotas su Sukilėlių g. 14, reikia šio pastato valdytojo sutikimo, kurio „Antante“ iki šiol negauna. Apie pastato Sukilėlių g. 14 būklę informuosime kituose „Vakarų ekspreso“ numeriuose.

„Teisės rekvizuoti pastato neturime. Šiais laikais privati nuosavybė yra stipriai saugoma Konstitucijos. Mes turime galimybę tik reikalauti, kad jis atitiktų esminius statinio reikalavimus. Paprasčiau pasakius, kad nekeltų grėsmės juo besinaudojantiems asmenims ir praeiviams. Tuo aspektu mes tikriname pastatus, jų techninės priežiūros dokumentus. Visų pastatų valdytojai turėtų būti paskyrę techninės priežiūros specialistą, kuris periodiškai apžiūrėtų visas jo inžinerines konstrukcijas, laiku fiksuotų defektus ir kt. Kartu su pastato valdytoju jis turėtų sudaryti ilgalaikį ir trumpalaikį pastato remonto planus.

Jeigu būtų laikomasi mūsų reikalavimų, kurie surašyti reglamente, apleistų pastatų beveik neturėtume. Tačiau neretai pastatas, vaizdžiai tariant, nugyvenamas, o kai nebegali juo naudotis, pradedama galvoti apie remontą. Tokiais atvejais remonto išlaidos būna beprotiškai didelės“, - sakė G. Pocius.

Ilgametė skyriaus praktika parodė, kad reikalavimas susitvarkyti per nustatytą terminą yra veiksmingesnis nei baudų skyrimas.

„Jeigu kiekvienu atveju nustačius trūkumus pradėtume bausti, manau, rezultatas būtų priešingas. Jeigu reikalavimai nevykdomi, tik tada kartu su Viešosios tvarkos skyriumi surašome protokolą ir tada jau skiriamos nuobaudos“, - sakė G. Pocius.

„Antante“ nekomentuoja

Ir Savivaldybės Paveldosaugos skyrius šiemet kovo 1 d. išsiuntė raštą UAB „Antante“ direktorei Vidai Elenskienei dėl pastato Sukilėlių g. 12 būklės. Priminė, kad jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, paskelbtas valstybės saugomu ir skirtas viešam naudojimui. Minėtas pastatas jau daug metų nenaudojamas, nuo to laiko, kai iš jo išsikraustė bankas, ko gero, jau praėjo 10 metų, tad jo būklė palaipsniui blogėja. Skyrius paragino imtis neatidėliotinų darbų siekiant užtikrinti atitinkamą pastato būklę, pradėti vėl jį eksploatuoti ir informuoti apie savo ketinimus.

Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška praėjusį penktadienį teigė, kad jokio atsakymo iki šiol negauta. Dabar bus bandoma aiškintis, ar savininkas gavo raštą, siunčiamas priminimas registruotu laišku.

V. Elenskienė penktadienį kalbėtis su „Vakarų ekspresu“ atsisakė: „Ačiū už pasidomėjimą, jokios informacijos mes nesuteiksime, kadangi turėjome karčios patirties su dienraščiu, neatsimenu ar jūsų ar kitu, kai buvo iškraipyta informacija.“ V. Juška į klausimą, ar ta „Antante“ nėra formali bendrove, nevykdanti veiklos, negalėjo atsakyti.

Planuotas priestatas

V. Juška pasakojo, kad 2006-2008 metais architektas Romas Gailius rengė Sukilėlių g. 12 pastato projektą ir sklypo detalųjį planą. Buvo numatyta iš kiemo pusės, iš Pilies g., pristatyti gana didelių gabaritų priestatą su stikline jungtimi. Pasak V. Juškos, ta pastato dalis gana įdomi, turint omenyje fasadą, deja, ir labiausiai byranti. Tačiau tokie planai buvo puoselėjami, kai Lietuvoje vyko nekilnojamojo turto bumas.

Pagal Klaipėdos senamiesčio sklypų suplanavimo projektą, pagal specialųjį planą, kuris galioja nuo 1997 metų, prie šio pastato planuotas gana nedidelis sklypas. 2008 m. patvirtintu detaliuoju planu tas sklypas padidintas.

„Atvirai pasakius, ačiū Dievui, kad tokie planai nebuvo realizuoti. Priešingu atveju, ko gero, visuomenėje būtų kilę tam tikrų nuogąstavimų dėl pastato vertingųjų savybių, abejonių, ar priestatas papuoštų senamiestį„, - sakė V. Juška.

Nuo to laiko dėl šio pastato daugiau jokių norų pareikšta nebuvo.

„Tai visos Lietuvos problema“

„Sukilėlių g. 12, buvusi prefektūra, yra labai opus objektas, turintis ne tik architektūrinę vertę, bet, ko gero, dar didesnę istorinę, jis susijęs su tarpukario įvykiais Klaipėdoje. Prisimenu, kai pats dar dirbau KPD, jau tada buvome susirūpinę dėl jo būklės. Praėjo daug metų, bet niekas nieko nedaro. Turiu pasakyti, kad šiuo atveju Paveldosaugos skyriaus kompetencija yra ribota, kadangi mes už pastato nepriežiūrą baudų skirti negalime. Tai visos Lietuvos problema. Reikėtų keisti Administracinių nusižengimų kodeksą taip, kad ir savivaldybės už kultūros paveldo objektų nepriežiūrą galėtų skirti nuobaudas. Dabar jas gali skirti tik KPD. Būtent jo Klaipėdos skyrius ir turi svertų pareikalauti, kad objektas būtų sutvarkytas“, - sakė V. Juška.

Anot jo, teisės aktai yra nesuderinti tarpusavyje.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu savivaldai lyg ir suteikiama teisė bausti už objektų nepriežiūrą, tačiau visi kiti teisės aktai, galiojantys Lietuvoje, draudžia tai daryti. Kultūros ministerijai ši problema yra žinoma, bet ji nesprendžiama.

Pasak V. Juškos, Sukilėlių g. 12 labai panaši situacija kaip ir kitų Klaipėdos senamiestyje apleistų objektų. Buvęs „Baltijos“ kino teatras, kuriame kino teatras veikė iki Antrojo pasaulinio karo, nors ir nėra kultūros paveldo objektas, turi tam tikrą istoriją. Juo, kaip neprižiūrimu objektu, Savivaldybė gali rūpintis tik per mokesčius, bet tuo jos svertai ir apsiriboja.

„Privačią nuosavybę konfiskuoti beveik neįmanoma. Kalbant apie kultūros paveldo objektus Lietuvoje buvo keli precedentai, kai KPD už tai, kad objektai buvo neprižiūrėti, perėmė nuosavybę iš privatininkų teismo būdu. Bylinėjimasis dėl Kalnaberžės dvaro vyko gal net 5 metus. Klaipėdoje toks pavyzdys - Palangos kurhauzas, kuris buvo perimtas iš Gedimino Jackos, nes kelerius metus buvo netvarkomas. Galima sakyti, kad patirties turima, tačiau procesas yra be galo ilgas. Be to, reikia labai gerai įvertinti to objekto būklę, ar tikrai ji tokia bloga. Kultūros paveldo objektai yra perimami iš savininkų, bet tai vienetiniai atvejai, nes šiuo metu tai padaryti beveik neįmanoma“, - aiškino V. Juška.

Susisiekti su KPD Klaipėdos skyriaus vadove Audrone Puzoniene penktadienį nepavyko. Vakar skyriaus darbuotoja, pasiteiravusi kokiu klausimu, paprašė paskambinti po valandos, paskui - po pietų, tada, pranešė, kad pas ją žmonės negalinti sujungti, bandyti vėliau ir t. t.

Paveldosaugos reglamento grimasos

Šiuo metu Klaipėdoje yra per 160 valstybės saugomų kultūros paveldo objektų, dar apie 70 yra įtraukti į Savivaldybės saugomų objektų sąrašą. Ir jų vis daugėja. Tad kyla klausimas, ar gali miestas ar valstybė pakelti tokią naštą? Ar kas nors skaičiuoja, kiek lėšų tam reikia.

Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymą, paveldosaugos objektų tvarkybos darbus gali atlikti tik restauratoriai, šios srities specialistai, ekspertai, kurių paslaugos gerokai brangesnės nei eilinių statybininkų. Ir projektuoti jų pertvarką gali tik kultūros paveldo atestatus turintys specialistai, kurių įkainiai nemaži. Ne paveldo objekto tie patys remonto darbai mažų mažiausiai per pus kainuoja pigiau. Štai tokios paveldosaugos reglamento grimasos.

Tikėtina, kad ir toliau tinkas nuo paveldosaugos objektų byrės, o už tai atsakingos institucijos ir toliau tik rašys raštus tokių pastatų valdytojams. Nebent, neduok Dieve, byrantis tinkas užkristų kam nors ant galvos, gal tada kas nors ir pasikeistų.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.