Valstybės kontrolierius: dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU

Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakelti iki 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Anot Valstybės kontrolės, norint tai įgyvendinti valstybei gali tekti skolintis.

Dar praėjusių metų gruodį Seimas įpareigojo Valstybės kontrolę įvertinti, ar švietimo įstaigos tinkamai paskirsto lėšas, numatytas mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams. Audito metu sprendžiama, ar švietimo įstaigos, paskirstydamos šias lėšas, įgyvendina valstybės įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio mokytojams.

„Dėl greičiau nei didinami mokytojų atlyginimai augančio šalies vidutinio darbo užmokesčio, (...) net ir padidinus mokytojų darbo užmokestį nuo (šių metų – ELTA) rugsėjo mėnesio dar 10 proc., kaip numatyta, gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo (...) Tikėtina, kad jis (vidutinis darbo užmokestis – ELTA) bus 125 proc. Įsipareigojimo įvykdymui gali tekti naudotis įstatymuose numatyta teise skolintis“, – šią savaitę paskelbė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Anot auditorių, pakelti atlyginimų mokytojams gali nepavykti, jeigu VDU augtų greičiau negu numatyta. Kaip skelbė valstybės kontrolė, papildomai skyrus biudžeto pinigų, mokytojų vidutinis darbo užmokestis 2023 m. didėjo 10,7 proc., kai šalies vidutinis darbo užmokestis augo 12,6 proc.

Audito metu nustatyta, kad didesnę nei šių metų VDU algą dabar galėtų gauti tik mokytojai ekspertai, kurie sudaro 3 proc. visų pedagogų. Anot kontrolierių, didžiausia tokių specialistų alga galėtų sudaryti 122 proc. dabartinio šalies vidutinio darbo užmokesčio arba 2457 eurus „ant popieriaus“.

Taip pat, anot kontrolierių, vienu etatu dirbančių mokytojų darbo užmokestis gali didėti tik dėl apmokėjimo už pavadavimus, vienkartinių išmokų ir kitų nereguliarių priemokų. Praėjusiais metais valstybės kontrolė jau buvo nustačiusi, kad 25–34 metų amžiaus pedagogai uždirba mažiausiai iš visų mokytojų, todėl juos sunku išlaikyti mokyklose.

Seimo Audito komiteto posėdyje šią savaitę pristatydamas valstybės kontrolės vertinimą dėl asignavimų paskirstymo, M. Macijauskas pabrėžė, kad audituojamos institucijos apsunkina kontrolierių darbą nenorėdamos atverti savo duomenų. Tai padarius, M. Macijausko teigimu, kontrolė veiktų efektyviau, o institucijos būtų skaidresnės.

„Su kuo susiduriame atlikdami auditus – nėra to geranoriškumo kai kuriais atvejais, prisidengiama įvairiais BDAR (bendrojo duomenų apsaugos reglamento – ELTA) reikalavimais, kad valstybės kontrolė neturi teisės (prieiti prie duomenų – ELTA) ir tuo pasinaudoti“, – pristatydamas institucijų skiriamų asignavimų vertinimą Seimo Audito komitete šią savaitę kalbėjo M. Macijauskas.

Auditoriai taip pat nustatė, kad, mokyklose susidarant per mažoms klasėms, savivaldybės ne visada prisideda prie jų finansavimo, todėl mokiniams sudėtinga užtikrinti kokybišką ugdymą, o mokytojams – turėti optimalų darbo krūvį.

„Apibendrinus audito rezultatus galima teigti, kad mokyklų tinklas dar nėra racionaliai sutvarkytas“, – konstatavo valstybės kontrolė.
Kaip parodė auditas, tolimesni mokyklų tinklo optimizavimo rezultatai priklauso nuo numatytų išimčių, nes labai mažas klases formuoja Vilniaus, Trakų, Šalčininkų rajonų tautinių mažumų mokyklos, kurių tinklo formavimui dabar taikomos išimtys.
Kaip pranešama, 2020–2023 m. bendrojo ugdymo mokyklų tinklas buvo optimizuotas ir mokyklų skaičius sumažėjo nuo 971 iki 917.

ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjo 29 dieną prasidėjo pirmoji mokytojų profesinių sąjungų streiko banga. Streikas buvo atnaujintas lapkričio 22-ąją, švietimo darbuotojų profesinei sąjungai su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutarus dėl mokytojų keltų reikalavimų: darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.

Vėliau, gruodžio 5-ąją, LŠDPS streiką dar kartą atnaujino, siekdami stabdyti kitų metų valstybės biudžeto pasirašymą, kol nebus įgyvendinti mokytojų reikalavimai.

Seimas patvirtino kitų metų valstybės biudžeto įstatymą, kuriame mokytojų atlyginimų didinimas numatytas po 10 proc. nuo 2024-ųjų sausio ir rugsėjo. Toks darbo užmokesčio didinimas netenkina profesinės sąjungos, kuri prašė kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.