PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2018 m. Rugsėjo 7 d. 09:47

Valstybės institucijų darbuotojų draudimas – rizikinga ir reta praktika

Vilnius

Asociatyvi Pixabay.com nuotr.

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt


51417

Visus darbuotojus civilinės atsakomybės draudimu apdraudusi Lietuvos automobilių kelių direkcija bei Sveikatos apsaugos ministerija yra vienos iš nedaugelio valstybės įstaigų ar bendrovių, turinčių tokį draudimą. Draudikų atstovai sako, kad tokia praktika yra itin reta dėl per didelės rizikos.

Paaiškėjus, kad teismo skirtą kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo buvusiam Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojui Daiviui Zabulioniui padengs ne pati įstaiga, o draudimo bendrovė, BNS apklausė kitas susisiekimo sektoriaus įmones bei institucijas, kurioms teismai nurodė buvusiems darbuotojams kompensuoti žalą dėl neteisėto atleidimo.

Sveikatos apsaugos ministerijai kol kas neteko mokėti kompensacijos už žmonių atleidimą, tačiau su ja bylinėjasi bent du atleisti darbuotojai.

D. Zabulioniui žalą padengė draudimo bendrovė

Dėl neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir „Kauno tiltų“ vadovais D. Zabulionis pirmą kartą iš pareigų atleistas pernai kovą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šiemet vasarį patenkino jo skundą ir nurodė grąžinti į buvusias pareigas bei išmokėti beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją.

Laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas BNS sakė, kad šią sumą padengė draudimo bendrovė „Baltikums Vienna Insurance Group“ (dabar – „BTA Baltic“). Anot jo, praktika drausti visus darbuotojus taikoma nuo 2016 metų, per metus draudikams mokama 19,2 tūkst. eurų.

V. Andrejevo teigimu, šiemet baigėsi direkcijos 2016 metais pasirašyta sutartis, o gegužės 11 dieną su BTA filialu Lietuvoje pasirašyta nauja vienerių metų 25 tūkst. eurų vertės sutartis.

„Čia yra įstaigos draudimas, ne vadovo draudimas. Absoliučiai visi įstaigos darbuotojai yra apdrausti. (...) Jei nustatoma, kad dėl darbtuotojų būtų pareikštos pretenzijos, tai draudimo bendrovė padengtų tas sąnaudas. Jei yra piktybinės ar nusikalstamos veiklos požymių, tada draudimo bendrovė žalos nedengia, ją reikėtų išieškoti iš kalto asmens“, – BNS aiškino V. Andrejevas.

Anot jo, be D. Zabulionio, direkcijoje yra buvęs dar vienas atvejis, kai atleistam darbuotojui dėl finansininkės klaidos buvo pervestas atlyginimas.

Šių metų kovą D. Zabulionis antrą kartą atleistas iš Kelių direkcijos, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūtį nutarė, kad tai neteisėta ir priteisė jam 13,2 tūkst. eurų kompensaciją – pinigai dar nėra sumokėti, nes direkcija apskundė sprendimą.

Draudikų atstovas: tokia praktika itin reta

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis BNS teigė, kad tokia praktika, kai draudžiami visi įstaigos darbuotojai, labai reta, nes draudimo bendrovės nėra linkusios prisiimti didelės rizikos.

„Tokia praktika nėra labai paplitusi, (...) aš neturiu informacijos, kad, be Kelių direkcijos, dar kas nors turėtų tokį draudimą. Įmonių vadovų ar valdybos narių draudimas yra įprasta praktika, bet valstybės tarnautojų, valstybės įmonių vadovų draudimas yra ypatingai reta praktika“, – BNS sakė A. Romanovskis.

Susisiekimo ministerijos komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė BNS teigė, kad vien vadovų civilinės atsakomybės draudimą turi Lietuvos oro uostai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „Problematika“, „Kelių priežiūra“, „Oro navigacija“, Lietuvos paštas, Vidaus vandenų kelių direkcija, „Detonas“ ir Registrų centras.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ už jos ir antrinių įmonių vadovų civilinės atsakomybės draudimą per trejus metus sumokės 157,5 tūkst. eurų, Klaipėdos uosto direkcija – beveik 22 tūkst. eurų per metus, Registrų centras – 6 tūkst. eurų, BNS pranešė įmonių atstovai. Tuo metu Lietuvos oro uostai neatskleidžia metinės draudimo įmokos.

Apsidraudė ir Sveikatos ministerija

Iš BNS apklaustų įstaigų, kurioms teismai nurodė kompensuoti žalą atleistiems tarnautojams, be Kelių direkcijos, dar Sveikatos apsaugos ministerija yra apdraudusi visus darbuotojus ir ministrą. Tačiau iki šiol jai neteko mokėti kompensacijos.

Ministerijos atstovė spaudai Gabrielė Banaitytė BNS teigė, kad metinė draudimo įmoka siekia 16 tūkst. eurų.

Dėl atleidimo teismuose su ministerija bylinėjasi buvęs Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas ir buvęs ministerijos kancleris Gedeminas Aleksonis. Pirmasis siekia, kad ministro Aurelijaus Verygos įsakymas atšaukti jį iš pareigų būtų pripažintas neteisėtu, antrasis prašo priteisti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos.

2016 metų liepą Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovo pareigų netekęs Algis Sasnauskas šiemet kovą buvo visiškai išteisintas, teismo grąžintas į pareigas, bet vėliau, pasibaigus jo kadencijai, atleistas, jam priteista ir šiemet birželį išmokėta beveik 45 tūkst. eurų kompensacija.

VLK atstovas spaudai Rimantas Zagrebajevas BNS teigė, kad įstaiga šiuo metu civilinės atsakomybės draudimo neturi, bet svarsto įsigyti tokias paslaugas. Tokio draudimo neturi ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) – į pareigas grąžintam buvusiam jo darbuotojui Tomui Jakučioniui teismų sprendimu įstaiga išmokėjo daugiau nei 13,5 tūkst. eurų kompensaciją.

Buvęs karinių oro pajėgų vadas Audronis Navickas 2016 metais nuo pareigų buvo nušalintas neteisėtai, yra nutaręs teismas, tačiau į pareigas jo negrąžino. Krašto apsaugos ministerija BNS informavo, kad nei ministerija, nei Lietuvos kariuomenė vadovų civilinės atsakomybės draudimo neperka.

Teismams priimant iš valstybės tarnybos atleistiems asmenims palankius sprendimus, premjeras Saulius Skvernelis neseniai paragino atleidžiant darbuotojus atidžiau tikrinti faktus ir nedaryti procedūrinių pažeidimų.

„Būsime priversti atidžiau vertinti įvairius faktus ir informaciją, kuri teikiama sprendimų priėmėjui ir, matyt, patys ministrai, kas susiję su įstaigų vadovais, turės labai aiškiai pasverti ypatingai specialiųjų tarnybų gaunamą informaciją, nes po to ją reikia teikti teismui ir teismas vertina labai preciziškai“, – tuomet kalbėjo S. Skvernelis.