Politika | 4 MIN.
Viešoje erdvėje diskutuojant, ar racionalu skirti kelis milijardus eurų tankų įsigijimui, tam tikrų nesutarimų dėl šio klausimo detalių yra ir tarp konservatorių lyderių. Kaip Eltą informavo gerai su situacija susipažinę šaltiniai, sausio pabaigoje vykusiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje išsiskyrė konservatorių premjerės Ingridos Šimonytės ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pozicijos dėl to, ar šiuo metu yra tinkamiausias laikas priimti galutinį sprendimą dėl tankų įsigijimo.
Eltos šaltinių žiniomis, posėdyje svečio teisėmis dalyvavęs ministras paragino neskubėti priimti sprendimo dėl vokiškų tankų pirkimo. Savo ruožtu
Vyriausybės vadovė griežtai laikėsi pozicijos, kad dėl tankų bataliono steigimo jau yra sutarta, todėl šis sprendimas neturėtų būti atidėliojamas.
Teigiama, kad G. Landsbergio poziciją palaikė ir svečio teisėmis dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Laurynas Kasčiūnas, taip pat pasiūlęs neskubėti su sprendimais dėl tankų.
Nors posėdžio metu G. Landsbergio ir I. Šimonytės nuomonės išsiskyrė, visgi kiti VGT nariai, įskaitant ir prezidentą Gitaną Nausėdą, laikėsi pozicijos, kad priimti galutinį sprendimą nereikėtų delsti. Todėl po posėdžio buvo pranešta, kad Lietuva pirks vokiškus tankus „Leopard“.
Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė atkreipė dėmesį, kad G. Landsbergis nėra VGT narys, todėl posėdžio metu aptartų klausimų nekomentuos. Nuo komentarų susilaikė ir NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė Eltai perduotame komentare akcentavo, kad praėjusiame VGT posėdyje buvo svarstomas ne tankų įsigijimo klausimas, o pačios platformos klausimas. Pasak Vyriausybės vadovės, sprendimas dėl nacionalinės divizijos steigimo, apimančios ir tankų pajėgumą, buvo priimtas VGT posėdyje 2023 metais.
I. Šimonytė pažymėjo, kad, jos supratimu, nesutarimo su G. Landsbergiu tankų įsigijimo klausimu nėra.
„VGT metu, be kita ko, buvo diskutuojama apie būtinybę visus esminius gynybos dėmenis – šaukimo plėtrą iki visuotinio šaukimo, Vokietijos brigadą ir nacionalinę diviziją – matyti kaip vientisą uždavinį, neskaidant jo į atskirus elementus, nepaisant to, kad šių projektų įgyvendinimas turi skirtingas laiko ašis“, – teigiama Eltai perduotame I. Šimonytės komentare.
„Dėl to jokio Jūsų bandomo ieškoti nesutarimo, mano supratimu, nėra, nes būtent taip gynybos stiprinimo iššūkiai buvo pristatyti diskusijoje apie ilgalaikį gynybos finansavimą“, – akcentavo premjerė.
Po sausio pabaigoje vykusio VGT posėdžio buvo pranešta, kad formuojamai Lietuvos kariuomenės divizijai bus perkami vokiški tankai „Leopard“. Steigiamą batalioną turėtų sudaryti 50 vokiškųjų tankų, tačiau apie būsimą pirkinį daugiau detalių Krašto apsaugos ministerija (KAM) kol kas neatskleidžia.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, šiemet pasirašius sutartį dėl tankų įsigijimo, lėšų poreikis tam atsirastų tik po kelerių metų.
Visgi dalis politikų kritikuoja sprendimą pirkti tankus ir teigia, kad šiuos resursus geriau reikėtų nukreipti oro gynybos stiprinimui.
etaplius TV
0
