Valstybės ginče su „Veolia“ A. Zuokui galutinai nepavyko panaikinti ministerijos įgaliojimo

Vilniaus tarybos nariui ir buvusiam merui Artūrui Zuokui galutinai nepavyko panaikinti Energetikos ministerijos įgaliojimo byloje, kurioje Lietuva iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“, su ja susijusių įmonių, A. Zuoko bei kitų asmenų reikalauja atlyginti 240 mln. eurų kompensaciją už padarytą žalą valstybei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gruodžio 13 dieną atsisakė priimti A. Zuoko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo rugpjūtį priimtos nutarties. Tiek šis, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas šiemet atmetė jo ieškinį ir skundą.

Apygardos teismas vertino, kad A. Zuokas siekia būti pašalintas iš valstybės iniciatyva iškeltos bylos, kurioje jis yra atsakovas. 

„Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK (...) nustatytų kriterijų kasacijai, tai yra, kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka“, – rašoma LAT nutartyje. 

Anot Vilniaus apygardos teismo nutarties, A. Zuokas bandė įrodyti, kad 2019-ųjų sausį Energetikos ministerijos jos darbuotojui suteiktas įgaliojimas yra netinkamas atstovauti byloje prieš jį. Tačiau teismas nurodė, kad politikas įgaliojimo tinkamumą gali ginčyti byloje, kurioje nagrinėjamas valstybės ieškinys.  

A. Zuokas taip pat apeliavo į pažeistą jo teisę gintis, tačiau teismas šį argumentą atmetė. 

Ministerija BNS anksčiau nurodė, kad ginčijamas dokumentas įgalioja jos darbuotoją atstovauti įstaigai įvairiose bylose.

Apygardos teismo nutartyje taip pat rašoma, kad A. Zuokas 2020 metais negaliojančia bandė pripažinti ministerijos ir advokatų atstovavimo sutartį, pagal kurią jie veikė prieš buvusį sostinės merą, tačiau teismai šio ieškinio irgi nepriėmė. 

Energetikos ministerija 2020 metų liepą pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims – A. Zuokui, Andriui Janukoniui ir Linui Samuoliui.

Vilniaus apygardos teismas šių metų balandį valstybės ieškinį priėmė nagrinėti, „Veolia“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ siekė šį sprendimą užginčyti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas liepą konstatavo, kad ieškinys priimtas pagrįstai.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas  lapkritį sustabdė ginčo nagrinėjimą, kol tarptautiniai arbitražai išnagrinės šalių ginčus. Stokholmo arbitražas lapkričio pabaigoje sprendimą jau paskelbė, o Vašingtono arbitražo verdikto dar laukiama. Jame  „Veolia“ reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. 

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų. 

Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.