Valstybės dienos minėjimo „Laiptų galerijoje“ akordai: Šarūnas Sauka, džiazas ir Tautiška giesmė

Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės) diena „Laiptų galerijoje“ paminėta ypatingai. Liepos 6-ąją čia pristatyta Šarūno Saukos paroda KELIONĖ, vėliau lankytojams šventinį koncertą dovanojo vokalinis ansamblis JAZZ ISLAND, o vakarą vainikavo visuotinis Tautiškos giesmės giedojimas.

Iškilmingas renginys prasidėjo vieno savičiausių ir ryškiausių Lietuvos tapytojų – Šarūno Saukos – parodos KELIONĖ atidarymu. Jo metu autoriaus kūrybos keliais susirinkusiuosius vedžiojo menotyrininkė iš Vilniaus dr. Dalia Karatajienė, pabrėžusi, kad kiekviena Šarūno Saukos paroda, kaip ir simpoziumas SAULĖS ŠIAULIAI, visada tampa kultūriniu įvykiu.

„Ši paroda Šiauliuose – ne pirmoji. Jūs jau esate regėję net ir tokį fundamentalų Šarūno Saukos paveikslą, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui, kuris nuo 2008 iki 2013 metų kabėjo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Kadangi čia vyko pleneras ir kartu būta kultūrinių renginių, jaučiu nenumaldomą potraukį sujungti Šarūno Saukos „Kelionę“ su čia skambėjusia Arnoldo Jalianiausko muzikine Bernardo Brazdžionio eilėraščio „Per pasaulį keliauja žmogus“ interpretacija. Atrodo, kad Bernardas Brazdžionis su Šarūnu Sauka neturi nieko bendro, bet jie turi vienijantį vardiklį. Tai yra žmogus. Žmogus yra pagrindinė jų kūrybos tema“.

Pasak Dalios Karatajienės, Šarūno Saukos žmogus keliauja per metafizinį pasaulį. Paveikslų fonai, kuriuose vyksta veiksmas, nėra niekaip individualizuoti – sudėtinga apibrėžti ne tik tikslią vietą, bet ir laiką.

„Šarūnas Sauka labai dažnai eksploatuoja savo paties autoportretą. Jo darbuose žmogus yra nedoras, gašlus. Žinoma, tai yra siurrealizmas, fantasmagorija, bet aš įsivaizduoju, kad visa tai, ką jis matė gyvendamas mieste iki 1990-ųjų, visokius žmonių sureikšmintus, paviršutiniškus žaidimus, savęs pateikimus, reklamą, jį išvarė į kaimą gyventi ir tokį žmogų jis tapo. Kodėl šitas žmogus yra blogas? Visų pirma, jis yra be galo silpnas. Visose situacijose jis nesipriešina. Tą dvasinę žmogaus negalią autorius dažnai pabrėžia mėsomis, iššutimais, paraudimais. Dailininkas rodo ne tik silpną žmogų, bet kartu prisiliečia prie pagrindinės visus mus dominančios temos – gėrio ir blogio atskirties, nes pati didžiausia biblijinė nuodėmė – abejingumas“, – aiškino menotyrininkė.

Dalia Karatajienė atkreipė dėmesį, kad rodydamas žmogaus luošumą Šarūnas Sauka tampa savotišku visuomenės kritiku. Tiesa, – nemoralizuojančiu. Visgi šalia kritikos yra ir pozityvių dalykų. „Kiekviena kritika, kuri nemoralizuoja ir nėra didaktiška, visada reiškia prasmės ieškojimą. Šarūnas Sauka yra toks tapytojas, į kurio kūrybą kelią reikia surasti pačiam“.

Tuo tarpu laikinoji „Laiptų galerijos“ direktorė Kristina Alseikė Šarūno Saukos kūrybos gerbėjams atskleidė mažai kam žinomų faktų apie jo parodų užkulisius.

„Šiauliečiai Šarūno Saukos parodomis yra apdovanoti. Sutapimas ar ne, šiandien – liepos 6-oji ir mes atidarome jau 6-ąją Šarūno Saukos parodą „Laiptų galerijoje“. Matėme pačius didžiausius ir įspūdingiausius jo darbus, tarp kurių vienas žymiausių – „Pragaras“. Kadangi tai labai didelio formato paveikslas, teko jį vežti dalimis. Tos dalys iki jų surinkimo parodai buvo patalpintos balkone, kur joms esant suveikė priešgaisrinė signalizacija. Ir per visą parodos laikotarpį dar tris kartus tai pasikartojo, todėl tąkart juokaudami sakėme, kad pragaras yra pragaras, reikia gesinti. Tai tokie subtilūs niuansai, bet niekas negali paneigti, kad iš tikrųjų Šarūnas Sauka savo darbuose įdeda kažką tokio, ką sunku rasti kitur“.

Po parodos atidarymo scena užleista svečiams iš Vilniaus – Artūro Noviko vokaliniam ansambliui JAZZ ISLAND. Beveik dvi dešimtys jaunųjų talentų su publika pasisveikino lietuvių liaudies sutartine „Dobile“. Vėliau jaunuolių lūpomis skambėjo ir kitos aranžuotos lietuvių liaudies dainos, tokios kaip „Kada noriu verkiu, kada noriu dainuoju“, „Tylus vakars be vėjo“, „Josiu in kalnelius“, polkos „Telšių klumpakojis“ ir „Kas numynė tuos takelius“ bei kt.

„Kita daina, kurią mes jums padainuosime, turbūt viena žinomiausių žemaitiškų dainų. Šį kūrinį mums su ansambliu teko garbė dainuoti ir Europje, ir Kinijoje, ir Taivane. Visus ši humoristinė daina labai sužavėjo. Manau, kad sužavės ir Jus, tik šįkart išgirsite ją paįvairinta aranžuote. Daina vadinasi „Pempel pempel“, – prieš pristatydamas dainą, kuri nepaliko abejingų, sakė ansamblio vadovas Artūras Novikas.

Vėliau pereita prie klasikinių kompozicijų – scenoje skambėjo žymusis Luidžio Bokerinio (Luigi Boccherini) „Menuetas“, Mikalojaus Konstantino Čiurliono „Kyrie“ bei Richardo Štrauso (Richard Strauss) „Radeckio maršas“. Vokalinis ansamblis publikai dovanojo ir visiems puikiai žinomas džiazo kompozicijas: Džordžo Geršvino (George Gershwin) „Oh, Lady Be Good!“, Diuko Elingtono (Duke Ellington) „Caravan“ ir „Creole Love Call“.

Vakarui linkstant link pabaigos, scenoje aidėjo ir Benjamino Gorbulskio muzikiniai kūriniai: „Dar anksti“, „Mėlynos gatvelės“, polka „Bosas kviečia šokti“, „Jurga – Jurgita“, „Saulėlydis tėviškėje“ ir kt. Paskutine JAZZ ISLAND repertuaro daina tapo kompozitoriaus Juozo Naujalio „Lietuva brangi“ pagal Maironio eiles.

Vakarą vainikavo visuotinis Tautiškos giesmės giedojimas.

Šarūno Saukos paroda KELIONĖ „Laiptų galerijoje“ veiks iki liepos 26 dienos.