Valstybė ukmergiškiams turės išmokėti milijoninę sumą

Panevėžio apygardos teismas pirmadienį paskelbė nutartį vadinamojoje gyvsidabrio byloje. Jis panaikino ankstesnį Širvintų teismo sprendimą. Trisdešimčiai nukentėjusiųjų valstybė turės išmokėti daugiau nei 1,2 mln. eurų kompensaciją.

Pirmos instancijos Širvintų rajono teismas buvo nusprendęs priteisti po 1,5 tūkst. eurų neturtinės žalos 17 teismo darbuotojų – iš viso 25 tūkst. 500 eurų. Žalos atlyginimas priteistas ir aštuoniems kitiems teisininkams, kiekvienam – individuali suma. Vienam prokurorui ir vienam advokatui priteista po 750 eurų neturtinės žalos. Penkių ukmergiškių ieškiniai buvo atmesti.

Tokį Širvintų teismo sprendimą ieškovai vadino pasityčiojimu ir jį apskundė.

Apeliaciniais skundais 28 ieškovai – teisėjai, jų padėjėjai, kiti teismo darbuotojai, advokatai, prokurorai – prašė pripažinti juos nukentėjusiais vykdant tiesiogines ar darbo pareigas užterštose patalpose, taip pat parengti tvarką, pagal kurią būtų kompensuotos gydymo išlaidos dėl gyvsidab-rio poveikio, kasmet skiriamas 14 dienų sanatorinis gydymas. Kai kurie nukentėjusieji prašė priteisti maždaug po 226 tūkst. eurų. Grupinį ieškinį teikusių ukmergiškių interesus gynė advokatas Gintaras Černiauskas.

Atskirus ieškinius teismui pateikė ir advokatė Danutė Giedraitienė, kuri prašė 50 tūkst. eurų, bei advokatas Valentinas Giriūnas, prašęs 14 tūkst. eurų turtinės ir 226 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Panevėžio apygardos teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Jolita Gudelienė antradienį informavo, kad teismas, išnagrinėjęs ieškovų kasacinį skundą, panaikino Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo Ukmergės teisininkams bei gyvsidabriu apnuodyto teismo darbuotojams buvo priteistos gerokai mažesnės sumos. Taip pat Panevėžio teismas tenkino penkių ieškovų ieškinius, kuriuos pirmos instancijos teismas buvo visiškai atmetęs. Jiems taip pat priteista po 50 tūkst eurų.

Pasak J. Gudelienės, Panevėžio apygardos teismas tokį savo sprendimą grindė tuo, kad teisę į saugias darbo sąlygas užtikrina LR Konstitucija, Darbo kodeksas, Teismų įstatymas, kiti poįstatyminiai aktai. Ši ieškovų teisė, teismo įsitikinimu, buvo pažeista.

Pripažindamas ieškovų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, apygardos teismas konstatavo, kad 2003 metais radus gyvsidabrio teismo patalpose valstybės institucijos neatliko visų pareigų pagal tuo metu įstatymais ir kitais aktais reglamentuotą tvarką, o radus gyvsidabrio 2012 m. gruodį taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad teisme dirbę žmonės būtų nedelsiant evakuoti. Teismas pažymėjo, kad už tinkamą ekstremalių situacijų suvaldymą yra atsakinga būtent valstybė.

Teismas nurodė, kad ieškovai nuo 2003 m. sausio iki 2012 m. gruodžio vidurio dirbo, atliko funkcijas Ukmergės teisme, kur gyvsidabrio koncentracija ore viršijo visas leistinas normas. Ieškovams buvo diagnozuotas lengvo laipsnio apsinuodijimas gyvsidab-rio garais. Netgi atlikus medicininius tyrimus 2012–2013 m., t. y. praėjus beveik 10 metų nuo tada, kai šio nuodingo metalo teisme buvo rasta pirma kartą, gyvsidab-rio buvo nustatyta visų ieškovų organizmuose.

Teismo nutartyje rašoma: „Ieškovai dirbo kenksmingomis sąlygomis ilgą laiką – beveik dešimt metų, jų sveikatai padaryta didelė žala, nes gyvsidabris yra labai toksiška medžiaga. Bylos įrodymų pagrindu nustatyta, kad jo poveikis organizmui progresuoja lėtai, o labiausiai tikėtinos pasekmės – centrinės nervų sistemos sutrikimai. Nepasišalinęs iš organizmo gyvsidabris kaupiasi smegenyse, inkstuose, plaučiuose, sudarydamas kenksmingus junginius.“

Žiniasklaidai išplatintame pranešime skelbiama, jog spręsdamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmens neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.

Panevėžio apygardos teismo nutartis kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Gimtosios žemės“ kalbinta advokatė Regina Šaltinienė sakė esanti patenkinta tokiu teismo sprendimu ir jo skųsti neketina. Advokatės įsitikinimu, šiuokart teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, nepabijojo stoti prieš Nacionalinę teismų administraciją, šioje civilinėje byloje atstovavusią valstybei.