Valstybė – prieš ugniagesį gelbėtoją

Jei praktika – prisiteisti iš ugniagesio vairuotojo žalą už avarijoje, skubant į gaisrą, apgadintą automobilį – įsigalios šalyje, prie specialiųjų tarnybų automobilių vairo vargiai kas besės. Būtent taip samprotauja šiaulietis ugniagesys gelbėtojas ir vairuotojas Alvydas Daukša. Kai viršininkas jį padavė į teismą ir šis priteisė vairuotojui sumokėti 800 Eur, viršininkui tiek nepakako...

Kaltė dėl avarijos – abipusė

Alvydas Daukša, užsukęs į redakciją, išsyk prisipažino atėjęs tik draugų ir kolegų paragintas. Nes situacija, į kurią jis pakliuvo, vykdydamas savo pareigą, visiems kelia nuostabą. O jei ugniagesiui ir teks sumokėti visą reikalaujamą pinigų sumą už avarijoje apgadintą mašiną, gal jo istorija taps precedentu šalyje pakeisti šią tvarką.

50-metis ugniagesys gelbėtojas pernai liepos 13-ąją per savo budėjimą Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos I komandoje gavo pamainos vado nurodymą vairuoti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų automobilinę cisterną. 10 val. 47 min. buvo gautas pranešimas apie Gegužių g. 72 kilusį gaisrą: kieme degė šiukšlių konteineriai, galėjo užsidegti ir šalia stovinčios mašinos.

Keturi vyrai šoko į mašinas, Alvydas sėdo prie vairo ir automobilis, įjungus švyturėlius ir garsinę sireną, ėmė lėkti į nelaimės vietą. O Sodo ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje įvyko avarija.

Ugniagesio vairuojama mašina prieš sankryžą buvo priversta sustoti, nes važiuoti trukdė priekyje sustojęs autobusiukas. O tada persirikiavus ji pajudėjo maždaug 20 km/val. greičiu į sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui, ir susidūrė su automobiliu „Toyota Avensis“. Ši mašina važiavo per sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui.

Alvydas sako, kad, įvažiuodamas į sankryžą, jis tikrai įsitikino, ar yra saugu. Juk kito automobilio vairuotojas atsitrenkė į ugniagesių mašinos galinį ratą. Ne į priekį, vidurį, o į autocisternos galą...

Mašina į gaisrą nebenuvažiavo. Kaip ten bebūtų, policijos pareigūnai nustatė, kad kaltė yra abipusė, surašė protokolus ir abiem vairuotojams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų skyrė 30 Eur dydžio baudas.

Spalio 19-ąją Alvydas išėjo į pensiją, paliko darbovietę, tačiau nemalonumai ne tik kad nesibaigė, bet – prasidėjo.

Į teismą – dėl 2 tūkst. Eur žalos atlyginimo

Vyras sužinojo, kad yra paduotas į teismą ir kad jo prašoma atlyginti apgadintos ugniagesių mašinos remonto išlaidas.

Reikalas tas, kad ugniagesių automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobilio remontas kainavo 4 263 Eur, draudimo bendrovė pusę remonto išlaidų padengė. Tada Šiaulių apskrities gelbėjimo valdyba, kuriai vadovauja Kęstutis Bautronis, kreipėsi į teismą, kad jo pavaldinys atlygintų patirtą turtinę žalą – sumokėtų 2 131,64 Eur.

Tiesa, iš pradžių Alvydo prašyta teisme sudaryti taikos sutartį ir pinigus sumokėti per dvejus metus. Ugniagesys nesutiko, tad ir atsidūrė teisme.

Birželio 7-ąją Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą – priteisti Šiaulių apskrities gelbėjimo valdybai iš ugniagesio gelbėtojo Alvydo Daukšos 775,64 Eur žalos atlyginimą ir 48 Eur žyminio mokesčio.

Visos ieškovo prašomos sumos teismas iš ugniagesio gelbėtojo nepriteisė. Jo vadovui to pasirodė per maža, tad teismo sprendimas apskųstas – siekiama, kad Alvydas vis tiek sumokėtų visą prašomą pinigų sumą.

Tuomet teismo nutartį apskundė ir A. Daukša.

Lietuvoje tokio atvejo dar nebuvo

„Tai dabar bus taip, kad jei ugniagesys, važiuodamas į gaisrą, pateks į avariją, bus paduotas į teismą? Tai kas benorės dirbti vairuotojais, jei tokia atsakomybė?“ – baisisi Alvydas.

Jo žiniomis, dar nebuvo Lietuvoje nė vieno atvejo, kad iš vairuotojo ugniagesio jo vadovas primygtinai siektų per teismą išsireikalauti žalos atlyginimą. „Žinau, kad kolegos vadovą K. Bautronį bandė atkalbėti nuo bylinėjimosi, bet jis įsikibo į principą“, – sako pašnekovas.

Problema ta, kad ugniagesių mašina nebuvo apdrausta KASKO draudimu. Pagrįstai kyla klausimas – kam išvis drausti specialiųjų tarnybų automobilius? Jei įvyko avarija, prisiteisei iš vairuotojo už remontą, ir tiek...

Teismo nutartyje nurodyta, kad Šiaulių apskrities gelbėjimo valdyba su A. Daukša nebuvo sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Be to, ugniagesys neturėjo drausminių nuobaudų, priešingai – buvo ne kartą skatintas. Bet dabar visa atsakomybė verčiama jam.

„Mano sūnus taip pat ugniagesys ir jis irgi yra vairuotojas. Jis žada išvis atsisakyti vairuoti ugniagesių mašiną“, – kalba vyras. Nes juk akivaizdu – gali būti patrauktas atsakomybėn po avarijos kaip ir tėvas.

Alvydo kolegos kalba tą patį – dabar jie bijo vairuoti specialiųjų tarnybų automobilius. Tuo labiau, kad ugniagesių gelbėtojų alga yra maža, pensija taip pat nedidelė. O jei teks atlyginti žalą po avarijų, tuomet kam taip rizikuoti?

„Mano kolegos svarsto, kad gal išvis ugniagesių mašinos į nelaimės vietas turi važiuoti be švyturėlių ir garsinio signalo? Sustotume prie šviesoforų, degant raudonam signalui, palauktume žalio... Bet juk jei žmogaus gyvybei pavojus?“ – klausia vyras.

Departamentas – už žalos išieškojimą iš ugniagesio

Atsakymą, parengtą teisininkų, atsiuntė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD):

– Kadangi asmens, pripažinto iš dalies kaltu dėl minėto autoįvykio ir Šiaulių APGV priklausančios automobilinės autocisternos apgadinimo, ir Šiaulių APGV nesieja tarnybos santykiai (A. Daukša atleistas iš vidaus tarnybos 2017-10-19 paties prašymu), nustatyti jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, konstatuoti tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo ir kaltės bei išieškoti dėl jo kaltų veiksmų Šiaulių APGV patirtą žalą tarnybine tvarka nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į LR civilinio kodekso nuostatas, Šiaulių APGV turėjo teisę, o kaip valstybės įstaiga – ir pareigą reikalauti minėtos žalos atlyginimo. Taip pat kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, teismui pateikiant ieškinį.

Ministras žada ugniagesio bėda domėtis asmeniškai

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas iškart išreiškė susirūpinimą dėl ugniagesio bėdos ir sutiko asmeniškai pakomentuoti situaciją:

– Tokios tarnybos, kaip ugniagesiai, policija, valstybės sienos apsaugos tarnyba, turi šimtus automobilių, tad KASKO draudimas labai brangiai kainuoja. Vien policijos automobilius apdrausti kainuoja 1,5 mln. Eur. Todėl klausimas, ar reikia visus 100 proc. automobilius drausti KASKO draudimu. Tuo labiau, kad žalos, patiriamos eismo įvykiuose, yra 3–5 kartus mažesnės, nei būtų išleidžiama draudimui.

Tačiau policija turi fondą, kuriame kaupiami pinigai, ir iš šio fondo kompensuojamos patirtos žalos. Tai geras pavyzdys, nes pareigūnai vyksta gelbėti gyvybių, ir tikrai gražu, kai yra atlyginama patirta žala.

Ugniagesiai tokio fondo neturi. Esame kalbėję su PAGD vadovu Kęstučiu Lukošiumi, kad tokio fondo reikia. Teismų praktika yra tokia, kokia yra. Ji teisėta, bet klausimas – ar teisinga.

Šiuo konkrečiu atveju ugniagesys vairuotojas, tikiu, apsidairė, įsitikino, kad saugu važiuoti. Juk jam į galinį ratą įvažiavo, vadinasi, lengvosios mašinos vairuotojas kažkaip galėjo išvengti susidūrimo. Todėl Šiaulių ugniagesių vadovo noras skųsti teismo sprendimą, kad prisiteistų dar didesnę sumą, man tikrai kelia rūpestį.

Mes džiaugiamės, kad ateina žmonių dirbti į valstybės tarnybą, tarnauti Lietuvai, o sukuriame tokias sąlygas, kurios – tikrai taip – kelia nepasitikėjimą valstybe.

Šis klausimas ugniagesiams labai svarbus, jį spręsime artimiausiu laiku. Mano asmeninė nuostata kategoriška – mes negalime palikti ugniagesio ar kito pareigūno vieno bėdoje. Tai mūsų valstybės pareiga – užtikrinti, kad, važiuodamas atlikti pareigos, jis jaustųsi komfortiškai, būtų apsaugotos jo teisės.

Man labai gaila, kad ugniagesių vadas apskundė teismo sprendimą. Tai rodo požiūrį į pareigūną. Mes paskubinsime fondo kūrimo klausimo sprendimą.

Teismo ieškinio aš atsiimti negaliu, bet paklausiu ugniagesių vadovo, ar tikrai taip aktualu keli šimtai eurų, kad dabar apie tai kalbame. Pasižiūrėsiu, kokia bus reakcija, ir po savaitės apie tai galėsime pasikalbėti.

Viršininkas aiškina besilaikantis įstatymų

Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Kęstutis Bautronis teigia šioje situacijoje niekaip kitaip negalėjęs pasielgti, nes tokie yra įstatymai:

– Nuo manęs mažai kas priklauso. Yra tvarka, įstatymai, reikalavimai. Kitas klausimas – ar tai teisinga, bet nenoriu komentuoti. Nuo mano komentarų bus paskui visokių pasekmių. Valstybės kontrolė yra, jie teigs, kad nežiūrime valstybės turto viešojo intereso. Pasiskaitykite įstatymus: arba mokės K. Daukša, arba mokės viršininkas.