„Valstiečių“ frakcija abejoja aplinkos ministro siūlomų taršos mokesčių sėkme

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija abejoja Aplinkos ministerijos inicijuotų taršos mokesčių sėkme. Anot parlamentarų, pakeitimai padidintų naštą brangių automobilių neįperkantiems žmonėms, be to, jie esą prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei. 

Ministerija siūlo keisti automobilių apmokestinimą – didinti registracijos mokestį bei įvesti naują naudojimo mokestį – jis būtų mokamas kasmet nuo 2023-ųjų. Taršos mokesčiu planuojama apmokestinti tik į Lietuvą įvežamus automobilius ir pirmą jų registraciją.

„Valstietė“ Ligita Girskienė abejojo, ar reikia mokesčius įvesti žmonėms. Anot jos, pirmiausiai galėtų būti „žalinamas“ viešasis sektorius ir pramonė.

„Kyla klausimai, kodėl pasirinkta pradėti nuo paprastų žmonių, pradėti juos auklėti botagu, o nesiimta pirmiausia sutvarkyti ir žalinti viešąjį sektorių, stambiąją pramonę, nes ten yra spręstinų problemų“, – frakcijos posėdyje teigė L. Girskienė. 

Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, jog kitose srityse, pavyzdžiui, žemės ūkyje, tarša per 15 metų liko stabili, didieji pramonės teršėjai ją sumažino, tačiau ji auga transporte. 

Jis taip pat pabrėžė, kad iki 2030 metų nepasiekus Europos Sąjungos iškeltų taršos mažinimo tikslų, valstybė turės mokėti baudas. 

„Kur išaugo nuo stojimo į ES – tai transporte, perpus išaugo. Čia reikia solidarumo. Jeigu nepasieksime 2030 metais taršos sumažinimo, mes, kaip valstybė, mokėsime baudą. Kad nebūtų tai iš bendros kasos, reikia principo „teršėjas moka“, – sakė S. Gentvilas.

Anot jo, surinkti pinigai bus skiriami Darnaus judumo fondui, kurio lėšos bus skiriamos savivaldybių viešajam transportui, dviračių takų, elektromobilių stotelių plėtrai. 

Parlamentarė Agnė Širinskienė teigė abejojanti, kad taršos mokesčiai Seime bus priimti. Jos teigimu, jie prieštarauja ES teisei. 

„Nežinau, kaip seksis su paieška sąjungininkų. Automobilių mokestis drastiškai didėja. Žinant tai, kad pagrindinė priežastis, kodėl važinėja su taršiais, yra ta, nes neturi pinigų nusipirkti netaršiems. Tai mes tuos žmones, kurie neturi pinigų, dar pastūmėjame į tą neturėjimą“, – teigė A. Širinskienė. 

„Kitas dalykas, Vyriausybės teisininkai sako, kad yra prieštaravimas ES teisei. Teismų praktika akivaizdi, mes irgi lipom ant to paties grėblio, nes ir mūsų Vyriausybė bandė pateikti pirmos registracijos mokestį. (...) Siūlyčiau nedaužyti galvos į sieną ir praregėti, nes bet kuriuo atveju teks atšaukinėti, net jei matematinės daugumos užteks priimti įstatymą, kuo aš labai abejoju“, – kalbėjo ji. 

S. Gentvilo teigimu, jeigu pakeitimų priimti nepavyks, problema išliks, todėl teks sugalvoti kitus būdus, kaip mažinti taršą – pavyzdžiui, uždrausti dyzelinius automobilius.

Tuo metu Seimo narys Valius Ąžuolas teigė, jog tarša galėtų būti mažinama ne „botago“, o „pyrago“ principu, didinant subsidijas elektromobiliams

Parlamentaras Dainius Gaižauskas mano, jog nauji mokesčiai ypač skaudžiai paveiktų žmones, gyvenančius regionuose. 

„Jei nuvažiuotumėte į regioną, suprastumėte, kad ateina žmonės ir dėl dviejų eurų klaidos sąskaitose, jie pergyvena dėl kiekvieno cento. Ir jei priduodi automobilį, laužyne pasiūlys iki 300 eurų, o kito už tiek nusipirkti neįmanoma“, – sakė D. Gaižauskas. 

„Jei jūs tai padarysite ir pavyktų, nors netikiu, jūs parsineštumėt į savo rūmus daug parako, tikrai susideginsit vieną gražią dieną“, – pridūrė jis.

Siūlomus pokyčius S. Gentvilas aptarė ir su socialdemokratų frakcija. Jos narys Linas Jonauskas teigė suprantantis, jog taršos mokestis yra svarbus dėl žmonių sveikatos, tačiau taršą reikėtų mažinti ne vien mokesčiais. 

„Ministras teisingai pasakė argumentus, kad taršos mokestį reikia priimti, nes tai kenkimas žmonių sveikatai. (...) Viskas yra gerai, neabejoju, kad šiam taršos mokesčiui mes kaip frakcija dar pasitarsime ir turėsime pasiūlymų, pastabų“, – posėdyje sakė L. Jonauskas. 

Jis atkreipė dėmesį, kad taip pat turėtų būti peržiūrima tvarka dėl automobilių techninių reikalavimų –  baltarusiški, rusiški krovininiai automobiliai neturi tokių aukštų reikalavimų kaip ES ir į teršia Lietuvą  labiau. 

„Jei jie nori savo šalyse, gali užsiimti tarša, bet jei atvažiuoja į mūsų valstybę, prašome, kad taršos nebūtų ir būtų paisoma mūsų reikalavimų“, – sakė jis. 

L. Jonauskas pabrėžė, kad ministerija turėtų labiau skatinti elektromobilių įsigijimą, be to, jis teigė pasigendantis ministerijos lyderystės nurodant valstybiniam autoparkui, nuo kada nebebūtų galima pirkti dyzelinių automobilių.

Frakcijos atstovė Orinta Leiputė pastebėjo, kad dažnai taršius automobilius įsigyja tie žmonės, kurie negali įpirkti netaršių automobilių. 

„Matome didžiuosiuose miestuose aikšteles prie namų ir kokie automobiliai stovi, žinodami, kad senyvo amžiaus žmonės, kurie automobilį nusipirkę, dar ir „Žiguliuką“ kartais matome į sodą važiuojant“, – sakė ji. 

S. Gentvilo teigimu, mokesčių nereikėtų gąsdintis, nes didžiajai daliai jie sieks maždaug 30-40 eurų, be to, senjorams bus taikoma 50 proc. tarifo nuolaida.

Pagal ministerijos siūlymą, mokesčio tarifas progresyviai didės, kai automobilis viršys 160 gramų CO2 arba dabartinio Lietuvos parko CO2 vidurkį. 

Ministerijos duomenimis, pagal 2020 metais į Lietuvą įvažiavusių automobilių srautą, trečdaliui jų  netektų mokėti registracijos mokesčio. Dar ketvirtadalis mokėtų iki 250 eurų, jei tai benzininis automobilis ir kiek daugiau – jei dyzelinis. Tuo metu 13 proc. taršiausių automobilių šis mokestis galėtų siekti iki 500 eurų ar daugiau. 

Tuo metu naudotojo mokesčio nereikėtų mokėti ketvirtadaliui savininkų, apie 20 proc. tektų mokėti iki 100 eurų per metus, o už pačius taršiausius – 200 eurų ir daugiau. 

Projektas numato lengvatas daugiavaikėms šeimoms, vyresniems kaip 65 metų vairuotojams ir kitoms grupėms. Iki 2024 metų pabaigos nustatomas pereinamasis laikotarpis visiems vairuotojams, kurie įsigijo transporto priemonę iki pirmojo taršos mokesčio 2020 metais.

Be to, Aplinkos ministerija siūlo nuo 2023 metų nuo 10 iki 50 eurų už toną padidinti mokestį už aplinkos teršimą atliekas gabenant į sąvartyną, kad šis tvarkymo būdas būtų brangesnis už atliekų deginimą. Taip pat planuojami pakeitimai vandentvarkos įmonėms, kurios turėtų jungtis į didesnes bendroves ir pačios save išlaikyti. 

BNS